Mezgimo klubas

El. paštas Spausdinti PDF

mezgimo-klubas-mezgimo-zona

Kviečiu visus norinčius su savo mezginiais
ketvirtadieniais 17-19 val.

Dar visai neseniai gyvenome totalaus nepritekliaus sąlygomis, kai visi siuvo, mezgė ir kitokiu būdu rankdarbiavo, kad turėtų kuo (ir gražiai) apsirengti ar pasipuošti savo buitį. Dar visai neseniai mezgimas buvo privaloma darbų disciplinos dalis mokykloje, megzti buvo mokoma pradinėse klasėse (prieš ~20 metų trečiokai mezgė kojines, tęsdami ilgametes tradicijas, kai kojinių mezgimas buvo vaikų darbas). Tuo laiku išsivysčiusiose šalyse žydėjo feministinės tendencijos, rankdarbiai buvo atmesti kaip tradicinė moteriška veikla, nesiderinanti su emancipuotos, išsilavinusios moters įvaizdžiu. Dar kita tendencija, vyravusi 20 a. II-oje pusėje, buvo vaizduojamosios dailės akivaizdžiai aukštesnis vertinimas nei taikomosios (tekstilė daug arčiau amato nei, tarkim tapyba, todėl yra „žemesnė“ už pastarąją), todėl tik labai nedaug menininkų turėjo drąsos pereiti nuo grynųjų menų prie amatų, kurie nebuvo laikoma lygiaverte kūryba.

[1]
Pridėjus drabužių gausą ir nuolatinį jų pigimą, mezgimas tapo ir nemadinga, nepopuliaria ir nebūtina veikla. Kintant gyvenimo sąlygoms, ir paties feminizmo sampratai [2], mezgimas darėsi vis populiaresnis ir susidomėjimas juo nuolat auga. Nemažą įtaką tam padarė ir daugelis mezgančių Holivudo įžymybių su Julia Roberts priešaky. Prasiplėtė ir amžiaus ribos, mezgimas tampa vis populiaresnis jaunimo tarpe (didelis Londono Cast on judėjimo nuopelnas), nieko nebestebina nei mezgantys vyrai (kai kurie tuo užsiima profesionaliai, pvz., sportininkai švedai, pardavinėjantys megztas kepures), nei mezgantys kavinėse riedlentininkai, rungtyniaujantys tarpusavy, kas pasidarys kiečiausią kepurę.

Lietuvoje dabar pats „nemezgimo“ laikas, mezgimas nebedėstomas mokyklose, jauni žmonės daugelis nebemoka megzti, o vyresnio amžiaus moteris šį užsiėmimą metė kaip nebebūtiną. Drabužių netrūksta, didelis dėvėtų drabužių parduotuvių skaičius prie to prisideda. Kada paskutinį kartą matėte viešoje vietoje mezgantį žmogų ir ką? (Aš-tik save jau kiek metų...) Mezgantis žmogus daugeliui mūsų asocijuojasi su vyresnio amžiaus neišsilavinusia būtybe, užsiimančia mezgimu, nes nieko kita nelabai ir sugeba (mezganti pensininkė, budėtoja muziejuje, nemadingai apsirengusi...) Be abejo, tai kiek hipertrofuotas vaizdas, nemažai Vilniuje esančių siūlų parduotuvių liudija, jog mezgama, bet ar daug žmonių(ypač jaunų) išdrįstų išsitraukti savo rankdarbį viešoje vietoje nebijodama pakenkti savo įvaizdžiui? Ką jau ir bekalbėt apie mezgantį vyrą!!!


7 PRIEŽASTYS UŽ MEZGIMĄ:

1. Mezgimas mažina stresą, tai paprastas, pigus ir visiems prieinamas būdas būti čia ir dabar.
2.Visais amžiais mezgimas buvo socialinio gyvenimo dalis, senų laikų mezgėjų susibūrimai virto šiuolaikinėm stitch’n’bitch grupelėm ir reguliariais mezgėjų susibūrimais kavinėse. Didelės konkurencijos, laiko stygiaus ir siaubingo gyvenimo tempo sąlygomis, tai puiki priebėga nuo vienatvės, bendravimo stokos ir unikali galimybė susipažinti ir susidraugauti su pačių įvairiausių sluoksnių žmonėmis. Panašų efektą gauname megzdami viešose vietose: užsimezga netikėtos pažintys ar trumpalaikiai šilti santykiai, mezgantis sukelia susidomėjimą net tokiose visko mačiusiose vietose kaip Niujorko metro(nukrypau,Vilniuje taip pat).
3. Mezgimas yra reali ir konkreti veikla, suteikianti realaus gyvenimo pojūtį, kurio taip pasigendame šiuolaikiniame virtualiame pasaulyje.
4. Mezgimas yra visiems prieinama, nebrangi veikla, reikalaujanti tik 2 pagrindinių įrankių: siūlų ir virbalų.
5. Tai paprasta ir visiems prienama kūrybos forma. Kūryba  yra būtina sveiko ir pilnaverčio kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, bet daugelis meno formų yra sunkiau prienamos dėl spec.gebėjimų (pvz., muzika, baletas, vaizduojamoji dailė),laiko ar brangios spec. įrangos (pvz., skulptūra, kinas) stokos. Tuo tarpu mezgimas nesukelia jokios pagarbios baimės menui ir savo, kaip amato specifika leidžia laipsniškai pereiti nuo pamėgdžiojimo(megztinis iš žurnalo, numegztas pagal pateiktas instrukcijas) prie kūrybos (nuo spalvų pakeitimo prie suvokimo, jog išmanydamas techniką, beje, labai paprastą, su 2 pagaliukais ir virvute gali sukurti kokią tik nori formą, pasirinkdamas norimą spalvą, faktūrą ir pan.).
6. Mezgimas yra labai senas amatas, dėl technikos paprastumo nepakitęs iki mūsų dienų ir tuo būdu suteikiantis žmogui savo šaknų, ryšio su praeitimi, tęstinumo pojūtį, ko labai aštriai šiandien pasigendame.
7.Psichoterapeutą iškeitę į virbalus, be teigiamo poveikio piniginei turime dar vieną didelį privalumą, išskiriantį mezgimą iš kitų laisvalaikio praleidimo [3] formų: mezgimas sukuria produktą .Kelis šio aspekto momentus norėtume aptarti:
a) tai galimybė susikurti unikalų, originalų drabužį, aksesuarą ar namų apyvokos daiktą (tas dažniausiai  pavyksta net ir kopijuojant matytą);
b) truputėlį įgudus atsiranda galimybė susikurti labai aukštos kokybės ir techniškai „teisingus” drabužius ar daiktus, nes pramoniniu būdu trikotažas gaminamas mažiausių sąnaudų keliu, pvz., susiaurinimas atliekamas ne suimant akis, o karpant ir siuvant lygų mezginį [4];
c) rankomis numegztas daiktas perima iš jį atlikusio žmogaus jo šilumą ir energiją [5],ko taip pat labai pasigendame, gyvendami beasmenių, negyvų daiktų apsupty.

________________________________________
[1] Pav., Kaffe Fassett, kuris neapsiribojo vaizduojamąja daile ir perėjo prie tekstilės (dviguba drąsa, nes jis ne tik menininkas, bet ir vyras) ir kurio mezginiai padarė milžinišką įtaką viso pasaulio mezgantiems žmonėms ir įvertinti
[2] Viena ryškiausių asmenybių šiuolaikiniame mezgimo pasaulyje Debby  Stoller, Stitch‘n‘Bitch judėjimo pradininkė, išleidusi 3 mezgimo knygas, yra kartu ir feministinio žurnalo Bust redaktorė, viena pirmųjų pradėjusi spausdinti savo žurnale mezgimo skyrelį, tuo pabrėždama, kad moters laisvė yra ne tradicinės veiklos atmetimas, o galimybė rinktis ir tradicinė „moteriška“ veikla yra ne suvaržymas, o naujos galimybės ir privalumas.
[3] Nors kartais rankinis mezgimas yra darbas, šiais laikais dėl drabužių pigumo ir prieinamumo ir, iš kitos pusės, rankiniam mezgimui sunaudojamo laiko kiekio, daugeliu atveju šia veikla užsiimama ne dėl būtinumo apsirengti ar galimybės  užsidirbti. Pvz., rankomis megztos kojinės, kurioms pagaminti reikia~20 įgudusios mezgėjos darbo valandų       ir spec. siūlų yra ekonominė nesąmonė.|
[4] Yra išimčių, pvz. Norvegijos firma “Oleana”, kuri naudoja ne pigią, o vietinę darbo jėgą, aukštų technologijų mezgimo mašinų darbą derindami su rankomis atliekama apdaila, taip pagamindami labai aukštos kokybės trikotažo gaminį, bet savo produkcijos didžią dalį jie parduoda tik savo šalyje (be komentarų).  
[5] Su tuo susiję daugelis senųjų papročių ir burtų, pvz., į mezginį įmegztas plaukas garantuoja apdovanotojo prieraišumą numezgusiajam.

 

Balsavimas

Mezgate ?