Kepurę ir mačiau, ir čiupinėjau. Tikrai be galo graži, puikus, nors mano akiai ir labai netradicinis, spalvų derinys. Bet šį kartą nebegaliu nepaminėti nuotraukų. Jos superrrrrrr. Ir ne tik šios kepurės. Ir net ne tik Daivos, bet ir Sonatos, ir Vaidos, ir Virginijos ir... visų nepamenu, tai neišvardinsiu. Manau, jog Dienoraščio nuorodą drąsiai galima siūlyti foto puslapių skaitytojams ir jie turės kur paganyti akis.

Man atrodo, kad mezgimo viešumoje dienos renginio vieta jau kaip ir aiški. Tik suoliukų ten, kiek pamenu, nėra. Bet tiktų prie tos mergaitės megzti. Reikia gi jai parodyti, kaip gimsta daiktai, kuriais ji puošiasi.

Labai tinka ir savininkei, ir net skulptūrai, tiesa? Labai jau universali kepurė...

Kokios spalvos... Kaip tik tokios, apie kokias prieš prasidedant pavasariui svajojau, kad jų man reikės rudenį. O dabar pamačiau, kad ne man vienai norėjosi rudos ir žydros derinio. Nuostabi kepurė.