Džiaugiuosi ir labai dėkoju Kalėdų seneliui ir visam pulkui jo darbščių, dosnių ir nuostabių pasiuntinių šioje žemėje. Kelios rankų darbo dovanėlės:

Meniškai išpuošti meduoliukai. Skanėstų man Kalėdų senelis nepagailėjo, kai ko negalėjau nufotografuoti dėl labai suprantamų priežasčių (=per skanūs ir nebeliko:)), kaip andai gardžiojo Joanos kalėdinio pyrago, Jurgos su Domu keptų sausainių ar Virginijos švediškų meduoliukų, pastarieji tai atkeliavo ne po mano egle, o ant bendro klubo stalo, bet aš galėjau ir pasigrožėti, ir paragauti :) Ir gauti receptus:)).

Mama pasiuvo man drobinį pirkinių maišelį su avytėm, o šis turi dar savo atskirą maišelį, į kurį galima susidėti nosinaites ar nedidelį projektėlį, ar...

Ji taip pat pasiuvo iš suvelto vilnonio megztinio šleputes, sušildžiusias ir mano, ir Karolio kojas:

Ant mano stalo atplaukė tokia graži keramikinė žuvis, pilna riešutų. Mano vaikai niekaip negalėjo patikėti, kad Rasa pati ją padarė. Kad daiktus žmogus gali numegzti ar pasiūti, taip, tai jie mato kasdien, bet keramika...?

Kornelija pasimokė praeitais metais ir nebekepė kekso nagučio pavidalu, o išsirinko džiūvėsėlius :), su riešutais ir šokolado gabaliukais. Niam, niam!!!

Gavau dar daug mielų daikčiukų: rankų darbo muilo, kosmetikos, sniego gniūžtę voniai :). Bet pati pati netikėčiausia dovana šiais metais man atkeliavo va tokiame maišelyje:

O jame - mano mylimiausio dizainerio Kaffe Fassett siūlai!!!

Galbūt kas nors iš jūsų taip pat gavo dovaną po eglute tokiame pat maišelyje, mielą dovaną tarp kitų mielų dovanų. Man ji virto stebuklinga laiko mašina. Prieš įkurdama parduotuvę, daug metų mezgiau ir būsimos parduotuvės vizija buvo tokia parduotuvė, kurios man, kaip mezgėjai, norėjosi. Kad būtų daug knygų, stalas, bendaminčių klubas, kad būtų populiarių firmų ir žymių dizainerių siūlai, vilna su charakteriu ir istorija, kuri tau kalbėtų, gražios sagos, patogūs virbalai... Nepastebėjau, kaip greitai perėjau į kitą barikadų pusę - mezgi, ką reikia, užsakinėji, ko reikia, skaičiuoji, planuoji, rašai... Praeityje liko kūrybos laisvė, nepriklausomybė, ramus žurnalų ar knygų vartymas, renkantis SAU modelį... O ši dovanėlė lyg burtų lazdelė gražino mane į tuos laikus. Ir šventiniu laikotarpiu, pabaigus visas dovanas ir privalomus projektus, aš atsisėsiu sau su SAVO mylimo dizainerio siūlais ir nusimegsiu kojines. Paprastas, lygiom gerom akim, man tokios pačios gražiausios margintiems siūlams. Ir nešiosiu jas, kad man nuolat primintų, kad aš visų pirma - mezgėja.

AČIŪ!!! Tebūna Jūsų dosnios širdys visuomet sklidinos džiaugsmo.