Todėl praeitą savaitę, kiek atvėsus orams su didžiausiu džiaugsmu ėmiausi naujo projekto. Darbe buvau su 3/4 rankovėmis megztiniu ir pajutau, kad man vos vos vėsu. Ne tiek rimtai, kad galėčiau pasivilkti kokią ilgom rankovėm palaidinę, bet šitoms rožėmis pražydusioms pirštinėms - pats tas.



Nemėgstu nieko apie pirštus (gal todėl taip myliu riešines), tai pasikoregavau modelį pagal save. Vietoj pirštinių padariau tokias riešines-rankoves. Originalo pirštinės be dryžiukų, bet man jie labai patiko, tai pasiėmiau juos iš šaliko. Naudojau kojinėms skirtus 4-gijų siūlus, jie plonesni nei originalo siūlas, todėl uždėjau 60 akių ir tiesiai ratu mezgiau. Spalvoti siūlai: Drops Alpaca iš mano didžiosios atostoginės krūvos.


Siūlai: 4 gijų pilki kojininiai siūlai (75%vilna, 25% poliamidas) ir Drops Alpaca 7300, 3140, 6736, 3650, 7120, 2921, 506, 3969, 6205, 2925, 3770, 5565, 6790

Mezgimas nebuvo toks jau labai paprastas. Ar iš to rožinio džiaugsmo, ar šiaip dėl nepaaiškinamo proto užtemimo ėmiausi megzti pagal instrukcijas. Tik be siūlės. Ką aš sau galvojau, perskaičiusi, kad šitą siuvinėjimo schemą reikia megzti intarsija? Ar aš - nekalta mergelė, pirmą kartą virbalus į rankas paėmus? Nežinau, kas yra intarsija? Intarsija ratu ir paprastą motyvą megzti - ne toks malonus dalykas, o tokią schemą? Protas procese nedalyvavo, o kvailoji mano pusė man pasakė: "Kaip gerai, kad schema sudėtinga, bus smagu megzti". Smagu! Prasi...smaginau beveik visą sekmadienį megzdama pirmą rožės žiedą ir į vakarą nutariau, kad užteks. Numezgiau llikusią dalį lygiai su dryžiukais per valandėlę, o rožes, kaip ir dera siuvinėjimo schemai, išsiuvinėjau. Dar per kokią nepilną valandėlę.
Kitą dieną jau užsitraukiau jas ant rankų ir prisiminiau juokingas buhalterių rankoves iš mėlynos medvilnės su gumelėm abiejuose galuose, kad nuo įvairių raštų geri marškiniai nesusitrintų. Pasijutau panašiai sėdėdama prie kompiuterio klaviatūros, tik mano rankovės - šiltos ir rožėm žydi:).