mezgimo zona

Joanos moheriniai šalikai mums, pastoviai susitinkančioms ketvirtadieniais, jau nebe naujiena. Jiems būdinga tai, jog ji nemezga plonos moheros su storais virbalais, kaip dažnai mūsuose įprasta, o mezga subtilius kiauraraščius ar tiesiog gerom akim plonais virbalais (kaip normaliai megztume iš tokio plonumo vilnelės) ir rezultatas - na, labai jau gražūs šalikai. Beje, taip mezgant tikrai nesunaudojama jiems daugiau siūlo (kaip ir stebuklas, bet mačiau savom akim), iš 4 25g  kamuolėlių išėjo tikrai milžiniškas šalikas, kurio galiuką matote nuotraukoje.



Bet papasakoti norėjau ne apie šalikus, o apie jų vąšeliu apnertą galą, kurį Joana dabar jau vadina savo parašu.



Parašas turi labai smagią priešistorę. Kažkada seniau, kai Joanos vaikai dar buvo maži, ji turėjo numegzti naminės vilnos liemenę per 4 dienas išsivežti į Čikagą. Jau beveik prieš galą, viską numezgus ir susiuvus, Joana pastebėjo, kad viena liemenės pusė kokiu centimetru trumpesnė už kitą. Apie jokį permezgimą kalbos būti negalėjo - laikas spaudžia. Ir tuomet staiga į galvą jai atėjo genialus sprendimas. Liemenės gavėjos tėvas buvo kilęs iš 9 vaikų šeimos. Ji paėmė ir apnėrė tokiais pumpurėliai tą trumpą liemenės skverną, išnėrė jų lygiai devynis ir paaiškino laimingai gavėjai, su kokia gilia prasme jos liemenė - vienos pusės 9 pumpurėliai simbolizuoja tas 9 jos kilmės medžio šakas: tėvą, tetas ir dėdes.
O paskui tas pumpurėlių raštelis tapo jos firminiu ženklu, parašu.
"Privatizuojam" idėją?:)
O gal kas taip pat jau turi savo parašus ir pasidalintų?..

Vienas mažas "Žvaigždžių karų" gerbėjas šį savaitgalį šventė savo gimtadienį.



Į filmų personažų ar ko kito panašaus išmezginėjimą drabužiuose žiūriu švelniai tariant... bet ko tik nepadarysi iš meilės. O meilės čia reikės daug, nes schemos labiau primena siuvinėjimo, ne mezgimo - jokio komfortabilaus max 5 akys atstumo tarp skirtingų spalvų siūlų, 2 spalvos vienoje eilėje ir pan.



Filmą mačiau gal kokias 5 minutes, kai praeidama pro šalį užmesdavau akį, ką vaikai žiūri. Nei laiko, nei didelio noro žiūrėti neturėjau, tai vyresnysis sūnus maloniai sutiko pakonsultuoti, ką kuri schema reiškia. Buvau nemaloniai nustebinta, kad beveik visose schemose blogiečiai, labai jau norėjau savo vaikui ko nors teigiamo ant pilvo ar nugaros. "Tai kad visus įdomius dalykus turi tik blogiečiai, geriečiai - tik žmonės (suprask, kas ten įdomaus)..." Šiaip ne taip radom kompromisą - apačioje esantys klonų kariai gali būti ir tokie, ir tokie. Bandžiau susirinkti spalvas daugmaž nesikertančias su mano grožio supratimu. "Tu ką, R2D2 rudas??? Nesąmonė!.." Blogiečių kardai raudoni, o geriečių gali būti mėlyni, violetiniai ir žali. Išsirinkau melsvą, lyg ir susišaukiantį su bendru koloritu. "Ne tokia spalva, ji turi būti neoninė. O kodėl kardas būtinai melsvas, gali būti ir kitoks. Jodos, pavyzdžiui, žalias..." "Bet žalia spalva man čia visai nereikalinga." "Užtat jis pats galingiausias!"...
Kas turit panašių veikėjų savo virbalų pasiekiamumo lygyje, schemų galite rasti čia ir čia.

Švęsti gimtadienio važiavome į kaimą, pakeliui užsukome į Varėnos skuduryną, kur radau šį 1986 metų perlą (viršelyje mano mylimo dizainerio Kaffe Fassett modelis:)):


                             
Dar iškepiau tortą,



pirmą kartą šiais metais atsisėdau ant dviračio ir nuvažiavau su Jurgiu į vietinį miškelį saujos žemuogių papuošimui. Ir nenumezgiau nei vienos eilutės. Vaisingas savaitgalis.

Vakar mezgimo klube sulaukėm viešnių iš Anglijos ir Airijos.



Pasidalinom ir įspūdžiais apie Lietuvą, ir šokoladukais (niam!...),ir apie tai, ką kurioje šalyje madinga megzti - Anglijoje populiarios kojinės ir kiauraraščiai, mes gi pasigyrėm savo(ar tikrai?:)) baktusais ir riešinėm (tikrai savo!). Jenny susigundė abiem projektais ir nusipirko siūlų ir virbalų baktusui ir viską, ko reikia riešinėms:). Abi anglės - puikios mezgėjos, atsinešė į klubą savo gana komplikuotas kojines, tuo tarpu jų draugė Leslie iš Dublino paskutinį kartą mezgė, kai buvo aštuonerių. Draugės juokėsi, kad  bando ją atversti ir atsivedė kartu čia ją nors pasėdėti. Bet ar ilgai nemezgantis žmogus išsėdės tarp mezgėjų:)?
Ne veltui turim gerą tam reikalui labai tinkantį lagaminą. Leslie gavo virbalus, išsirinko siūlus, draugė priminė, kaip uždėti akis



ir per vakarą ji pradėjo ir pamezgė galiuką bendro šaliko, prie kurio birželio 19 d. galės prisidėti visi norintys.
Taip nejučia lokalūs reiškiniai ir renginiai tampa tarptautiniais - turėsim jau ne bendrą lietuvišką, o internacionalinį šaliką.
Visus norinčius kviečiame prisidėti!

Kai parašiau su didžiausiu entiuziazmu apie savo pirmąjį megztinį, draugė paskambino paplepėti. Priėjom ir iki "Mezgimo zonos" dienoraščio. "Žinai, megztinis tavo man nepadarė jokio įspūdžio (draugė, vadinasi!!!), bet tos riešinės, lyg dangus ant žemės būtų nusileidęs..." Užbėgusi kurią dieną Gabrielė turėjo pastabų iš savo pusės: "Nenoriu tavęs kritikuoti, bet ar tau niekas nieko neatneša, neparodo (ar aš ko kito nemezgu, jau nebeklausia:)), kiek atsidarau dienoraštį, vis tos riešinės ir riešinės..." Ką galiu atsakyti? Dienoraštis - mano kelias. Ką matau, tą dainuoju. Kur nuklystu (ar į kojines, ar į riešines), tokius vaizdus ir rodau. Kam tą minutę tas mano kelias įdomus, paeis kartu galiuką, kol keliai išsiskirs, paskui nauji posūkiai atneš naujus vaizdus, mintis ir draugiją.
Man dar atrodo, kad svarbiau yra, kaip, o ne apie ką rašai. Vis prisimenu tokiais atvejais mano dar studijų metais skaitytas Š.Bodlero kasmetinių Paryžiaus parodų recenzijas. Daugelio dailininkų ir jų kūrinių niekas dabar jau neatmena, gal ir išlikusių nebėra (gal ir negaila...), bet tai buvo viena iš ne tiek daug knygų, kurias skaičiau su tokiu malonumu.
Beje, ką riešinių kritikė (ji jų nemezga - šiuo metu:)) veža dovanų iš Lietuvos Čikagos lietuviškos šeimos moteriškai daliai? Spėkit iš pirmo karto:


Gabrielės pusseserės Sigutės megztos riešinės.

Nes kokį kitą daiktą su mūsų nacionaliniais simboliais galėtų nešioti ir paauglės mergaitės prie džinsų, ir jų mama prie darbinio kostiumėlio ar išeiginės suknelės?...Kiek atėjusių klienčių, užsikabinusių už riešinių mezgimo, atsidžiaugti negali, kad nuo tokio užsiėmimo ir miegas gerėja, ir dovanų tobulų turi, ir priebėgą nuo liūdnų minčių, vienatvės ar įkyrių problemų. Aš gi devintame danguje nuo mūsų žmonių kūrybingumo, darbštumo, skonio ir išradingumo. Todėl riešinių ir bus. Artimiausiu metu.