Kalėdinės tradicijos
Trečiadienis, 04 Sausis 2012 00:00
Pirmoji Kalėdų eglutė "Mezgimo zonoje" buvo papuošta mano vaikų darytais bumbulais, ne visi reikiamo kalibro, bet...:)

Eglutės viršūnę puošė megzta sidabrinė žvaigždė,

o nuo jos driekėsi iš tų pačių sidabrinių siūlų nerta girlianda:

Artėjant antrosioms Kalėdoms, vaikai ėmė manęs klausinėti, kokius žaisliukus ir puošmenas gaminsiu šventėms. "Nieko naujo neruošiu! Trauksiu tuos pačius ir tuos pačius kasmet". Viskas ir taip greitai keičiasi ir mainosi, kad kosminiu greičiu naujoves šaudančiame pasaulyje tuos mažus pasikartojančius trupinėlius reikia puoselėti it oazes dykumose... Ar ne smagu artėjant žiemai kasmet išvysti tame pačiame lange vilnonį besmegenį?

O užėjus į vidų ant stalo rasti štai tokią miniatiūrinę megztą tikros eglės versiją

su miniatiūrine perlamutrine žvaigždute viršūnėje?

Bet... gyvenimas teka ir vis atplukdo kokių malonių siurprizų. Praeitais metais prie vaikiškų eglutės bumbuliukų prisidėjo Agnės auksu apnerti bumbulai. Šiemet eglutė pasipuošė dar keliais labai gražiais ir šiltais žaislais. Vieną paslaptingą krepšiuką man įteikė nuo galvos iki kojų apmegzta trimetė panelė. Maišelis buvo surištas... šia kepuryte:

o pralupus sidabrą, radau auksą - miniatiūrinį nepaprastai dailiai megztą bumbulą:

O Urtės brolis Nojus įteikė man va tokią mamos megztą eglutę, ją įsmeigiau į didelės eglutės vazoną, atrodo, lyg tikroji eglutė būtų išleidus atžalą, megztą, kaip ir derėtų MZ...:)

Iš Vokietijos šventėms namo parvykusi Dominyka atkeliavo su šaukštu,

prie kurio numegzta miniatiūrinė firminių jos šlepučių kopija:)

O Inga užbėgusi papuošė eglę va tokiom raidėm. Joms ir komentarų nereikia... Nebent, kad negaliu išsirinkti, kuri Z raidės pusė man gražesnė:)

Viską po švenčių kruopščiai supakuosiu ir padėsiu iki kitų metų. Ir jei Dievas duos ilgai gyventi, taip po truputį, po kruopelę ir susirinksim savo stebuklingą žaisliukų kolekciją, kokios yra visuose senuose namuose. Atidarai dėžę eglutei papuošti ir lyg burtų lazdele pamojus sugrįžta džiaugsmas, šventiniai prisiminimai, kalėdinė nuotaika... Gal kada ir MZ turės tokią turtingą savo stebuklų skrynelę, kur kiekvienas žaislas brangus, šiltas, su savo prisiminimais, savo istorijom puoš mezgėjų šeimos eglutę.
AČIŪ!!!
P.S. Eglutė MZ yra gyva, vazonėlyje, gal kas norėtų ją kitą savaitę, kai visi žaisliukai bus jau paslėpti kitoms šventėms, priglausti? Žinau, žinau, vazonuose pardavinėjamos eglutės - ne pati geriausia žaliava sodinimui, bet esu apie tai girdėjusi įvairių istorijų ir ne visos su liūdna pabaiga.
Rausva kepurytė, raštuotas bumbulas ir miniatiūrinė eglutė megzti Kristinos Adomaitienės, šleputė prie šaukštelio - Dominykos Sidabraitės.
Atnaujinta Antradienis, 03 Sausis 2012 23:52
|
Kepurės
Antradienis, 03 Sausis 2012 00:00
Ar dažnai jūs, kurios mezgate pačios, gaunate jums numegztą dovaną? Įtariu, atsakymą atspėčiau iš pirmo karto...;)

Todėl galite įsivaizduoti, kaip jaučiausi, kai prieš pat Naujųjų metų naktį parduotuvėje pasirodė Kornelija su MAN numegzta kepure.

Buvau tokia laiminga, kad sėdėjau su kepure net parduotuvėje, kai baigiantis darbo laikui, į ją atėjo mano vaikai. Kai NEI VIENAS neatkreipė dėmesio, kad aš su nauja kepure (niekas net nesistebėjo, kad aš apskritai su kepure patalpoje), tai pasijutau kaip ta žmona iš anekdoto, bandanti priversti savo vyrą pamatyti naują šukuoseną ar drabužį, ir nesulaukusi jokios reakcijos garsiai paklausiau, ar kas nors pastebi, kad aš su nauja kepure???

Mane vaikai dažnai mato mezgančią ir niekas nekomentuoja, nesidomi, buvau tikra, kad jie išvis nepastebi, ką aš darau. Galiu ramiai megzti jiems dovanėles ir jie net nepasidomės, neatspės, neįtars nieko. Apstulbau išgirdus, kaip abu vyresnėliai choru man atsakė: "Taip, tokia pat kaip Miglės".

Iš tų pačių siūlų mezgiau kepurytę savo mažai dukterėčiai, mezgiau gal dieną ir buvau tradiciškai įsitikinusi, kad aš pati viena ir žinau, ką darau, nieks kitas nemato. O pasirodo...

Smarkiai įtariu, kad Miglės, rodančios, kiek jai metų, žavesys, nulėmė mano vaikų pastabumą, bet jis man buvo labai malonus ir netikėtas priedėlis. Prie MANO kepurės:)

Kornelijos Janavičiūtės megzta kepurė, prototipas - "Pompon and seeds hat", Kornelija pakeitė raštą, ieškodama šiam kaprizingam siūlui tobulo varianto, Miglės kepurytė - "Quynn", abi megztos iš Noro Kureyon 255.
Atnaujinta Pirmadienis, 02 Sausis 2012 08:58
Kalėdinės dovanos
Pirmadienis, 02 Sausis 2012 00:00
Džiaugiuosi ir labai dėkoju Kalėdų seneliui ir visam pulkui jo darbščių, dosnių ir nuostabių pasiuntinių šioje žemėje. Kelios rankų darbo dovanėlės:

Meniškai išpuošti meduoliukai. Skanėstų man Kalėdų senelis nepagailėjo, kai ko negalėjau nufotografuoti dėl labai suprantamų priežasčių (=per skanūs ir nebeliko:)), kaip andai gardžiojo Joanos kalėdinio pyrago, Jurgos su Domu keptų sausainių ar Virginijos švediškų meduoliukų, pastarieji tai atkeliavo ne po mano egle, o ant bendro klubo stalo, bet aš galėjau ir pasigrožėti, ir paragauti :) Ir gauti receptus:)).

Mama pasiuvo man drobinį pirkinių maišelį su avytėm, o šis turi dar savo atskirą maišelį, į kurį galima susidėti nosinaites ar nedidelį projektėlį, ar...

Ji taip pat pasiuvo iš suvelto vilnonio megztinio šleputes, sušildžiusias ir mano, ir Karolio kojas:

Ant mano stalo atplaukė tokia graži keramikinė žuvis, pilna riešutų. Mano vaikai niekaip negalėjo patikėti, kad Rasa pati ją padarė. Kad daiktus žmogus gali numegzti ar pasiūti, taip, tai jie mato kasdien, bet keramika...?

Kornelija pasimokė praeitais metais ir nebekepė kekso nagučio pavidalu, o išsirinko džiūvėsėlius :), su riešutais ir šokolado gabaliukais. Niam, niam!!!

Gavau dar daug mielų daikčiukų: rankų darbo muilo, kosmetikos, sniego gniūžtę voniai :). Bet pati pati netikėčiausia dovana šiais metais man atkeliavo va tokiame maišelyje:

O jame - mano mylimiausio dizainerio Kaffe Fassett siūlai!!!

Galbūt kas nors iš jūsų taip pat gavo dovaną po eglute tokiame pat maišelyje, mielą dovaną tarp kitų mielų dovanų. Man ji virto stebuklinga laiko mašina. Prieš įkurdama parduotuvę, daug metų mezgiau ir būsimos parduotuvės vizija buvo tokia parduotuvė, kurios man, kaip mezgėjai, norėjosi. Kad būtų daug knygų, stalas, bendaminčių klubas, kad būtų populiarių firmų ir žymių dizainerių siūlai, vilna su charakteriu ir istorija, kuri tau kalbėtų, gražios sagos, patogūs virbalai... Nepastebėjau, kaip greitai perėjau į kitą barikadų pusę - mezgi, ką reikia, užsakinėji, ko reikia, skaičiuoji, planuoji, rašai... Praeityje liko kūrybos laisvė, nepriklausomybė, ramus žurnalų ar knygų vartymas, renkantis SAU modelį... O ši dovanėlė lyg burtų lazdelė gražino mane į tuos laikus. Ir šventiniu laikotarpiu, pabaigus visas dovanas ir privalomus projektus, aš atsisėsiu sau su SAVO mylimo dizainerio siūlais ir nusimegsiu kojines. Paprastas, lygiom gerom akim, man tokios pačios gražiausios margintiems siūlams. Ir nešiosiu jas, kad man nuolat primintų, kad aš visų pirma - mezgėja.
AČIŪ!!! Tebūna Jūsų dosnios širdys visuomet sklidinos džiaugsmo.
Atnaujinta Pirmadienis, 02 Sausis 2012 09:00
Usnys
Penktadienis, 30 Gruodis 2011 00:00
Naujas originalus 3(!) riešinių komplektas.

Galima nešioti tokią porą,

galima tokią:

Riešinės su didžiąja usnim vidinėje pusėje išmegzti gavėjos inicialai.

"Usnis - nacionalinis Škotijos simbolis nuo 13-ojo amžiaus. Pasak legendos, vikingų armija naktį slapčia ketino užpulti Škotijos karių stovyklą. Sėlino basi, kad nesukeltų triukšmo, bet vienas karys netyčia užmynė usnį ir suriko iš skausmo. Škotų kariai atsibudo ir išvijo užpuolikus. Nuo to laiko ši kukli gėlė, o gal greičiau piktžolė, yra laikoma Škotijos simboliu. Ja puošiami drabužiai, interjero detalės, papuošalai, ginklai ir net valstybiniai apdovanojimai – Usnies ordinas yra aukščiausias Škotijos valstybinis apdovanojimas. Ji yra ir apsaugos simbolis.

Tikiuosi, kad riešinėse išmegztos mažos usnytės ir didžioji usnis saugos ir gins jų nešiotoją nuo visokių negandų."

Riešinės - labai simboliška dovana. Nedidelis, gražus ir šildantis aksesuaras, jį dovanodami be žodžių sakom: "Dovanoju Tau savo meilę, laiką, šilumą ir grožį". Viso to linkiu Jums ateinančiaisiais!
Aldonos Puteikienės megztos riešinės, tekstas ir atsiųstas įkvėpimo šaltinis - siuvinėtas usnies motyvas. Siūlai - latviška Ogrės vilna.
Atnaujinta Pirmadienis, 26 Gruodis 2011 16:10
Rožės žiemą
Ketvirtadienis, 29 Gruodis 2011 00:00
Kūčių išvakarėse mano mažasis sunerimęs žvalgėsi pro langą. "Mama, o žmonės tikrai nesuklydo? Dabar tikrai žiema? Gali būti ruduo, pavyzdžiui, arba..." Pažiūri - vaizdas vėlyvo rudens, o užsimerki ir įkvepi - oras kvepia pavasariu.

O mezginiai žaliuoja ir žydi rožėmis!

Naujas Virginijos megztinis iš labai šiltos Farerų salų vilnos, modernaus silueto su išsiuvinėtom spalvotom gėlėm, puikiai įsilieja ir į šįmetinį peizažą,

ir į podiumais defiliuojantį srautą. Net sunku patikėti, kad galima iš tokio tvartu ir gyvom avim dvelkiančio siūlo (čia pačia gerąja prasme) sukurti tokią šiuolaikišką porcelianinės piemenaitės (=business woman) versiją.

Virginijos Sankalienės megztas megztinis ir nuotraukos, pačios kurtas modelis, gėlių motyvas ir Michele Rose Orne knygos "Inspired to Knit" (Coral Roses Jacket), siūlai - Sirri 5/2, C6.
Atnaujinta Antradienis, 27 Gruodis 2011 21:02
|
|