Todėl praeitą savaitę, kiek atvėsus orams su didžiausiu džiaugsmu ėmiausi naujo projekto. Darbe buvau su 3/4 rankovėmis megztiniu ir pajutau, kad man vos vos vėsu. Ne tiek rimtai, kad galėčiau pasivilkti kokią ilgom rankovėm palaidinę, bet šitoms rožėmis pražydusioms pirštinėms - pats tas.



Nemėgstu nieko apie pirštus (gal todėl taip myliu riešines), tai pasikoregavau modelį pagal save. Vietoj pirštinių padariau tokias riešines-rankoves. Originalo pirštinės be dryžiukų, bet man jie labai patiko, tai pasiėmiau juos iš šaliko. Naudojau kojinėms skirtus 4-gijų siūlus, jie plonesni nei originalo siūlas, todėl uždėjau 60 akių ir tiesiai ratu mezgiau. Spalvoti siūlai: Drops Alpaca iš mano didžiosios atostoginės krūvos.


Siūlai: 4 gijų pilki kojininiai siūlai (75%vilna, 25% poliamidas) ir Drops Alpaca 7300, 3140, 6736, 3650, 7120, 2921, 506, 3969, 6205, 2925, 3770, 5565, 6790

Mezgimas nebuvo toks jau labai paprastas. Ar iš to rožinio džiaugsmo, ar šiaip dėl nepaaiškinamo proto užtemimo ėmiausi megzti pagal instrukcijas. Tik be siūlės. Ką aš sau galvojau, perskaičiusi, kad šitą siuvinėjimo schemą reikia megzti intarsija? Ar aš - nekalta mergelė, pirmą kartą virbalus į rankas paėmus? Nežinau, kas yra intarsija? Intarsija ratu ir paprastą motyvą megzti - ne toks malonus dalykas, o tokią schemą? Protas procese nedalyvavo, o kvailoji mano pusė man pasakė: "Kaip gerai, kad schema sudėtinga, bus smagu megzti". Smagu! Prasi...smaginau beveik visą sekmadienį megzdama pirmą rožės žiedą ir į vakarą nutariau, kad užteks. Numezgiau llikusią dalį lygiai su dryžiukais per valandėlę, o rožes, kaip ir dera siuvinėjimo schemai, išsiuvinėjau. Dar per kokią nepilną valandėlę.
Kitą dieną jau užsitraukiau jas ant rankų ir prisiminiau juokingas buhalterių rankoves iš mėlynos medvilnės su gumelėm abiejuose galuose, kad nuo įvairių raštų geri marškiniai nesusitrintų. Pasijutau panašiai sėdėdama prie kompiuterio klaviatūros, tik mano rankovės - šiltos ir rožėm žydi:). 

Po vasaros atostogų prasideda nauji darbo kojinių metai. Pirma vaikiška pora - apšilimui (ir pirma kalėdinė dovana:)). Mat įsirašiau į naują kojinių mezgėjų grupę. Kojininių beždžionėlių metai tęsiasi...


4-gijų kojinių siūlai. Modelis čia.
Pavydžiu tiems, kurie jau nebe studentai ir kurių vaikų kojos dar telpa į tokio dydžio kojinytes. Jie gali dabar mėgautis ištuštėjusiais kurortais...
O mes visi kiti „iš viso pasaulio sugrįžtame čia - į jaunystės universitetą...“(J.Vaičiūnaitė „Vitražai Vilniaus Universitetui. Filomatai“)



Darbingų naujų mokslo metų!

P.S. Kai kas (ne mano vaikai :(, gaila...) eina šiandien į mokyklas su mamų megztomis uniformomis. Labai jiems pavydžiu. Nes manau, kad uniforminiai megztiniai, kurių sudėtis yra 30%vilnos ir 70%akrilo, turėtų būti Švietimo ministerijos uždrausti.

Mano antroji lininė palaidinė baigta.



Į darbą jos jau neberizikuoju rengtis, bijau sniego sulaukti :) Orai ir be mano „pagalbos“ vėsta ir smagu galvoti apie naujus, jau vilnonius mezginius.



Tik sunku su linu atsisveikinti. Kažkoks magiškas siūlas. Įtariu, ilgai netempsiu, po Naujųjų ir kokį sijoną sumąstysiu pradėti.
O kai kas nė neketina su juo atsisveikinti:



Rūtos Juzėnienės nuotraukoje - pradėta lininė suknelė.

ir...smagu. Smagu megzti naujus šalikus, kepures, apie megztinius galvoti ir planuoti. Smagu, kad orai vėsta ir tikrai visko naujo REIKIA.


*

**

Astos Merkienės nuotraukos, šalikas ir laiškelis. Siūlai: Noro Silk Garden Lite 2015

„...toms penkioms dienoms sodyboje įsidėjau NORO siūlus, tada dar "Zauberball" baktusui - bet pradėjau, garbės žodis, juk kelio - apie porą valandų, tad kaip nevairuojanti galėjau megzti. Ir dar prigriebiau siuvinį - iš vyro senų marškinių perdarau suknelę dukrai. Bet eilinį kartą supratau, kad man mezgimas neturi būti darbas... Tad nuotaika - na, na, kokia spalva toliau, kaip viskas pavyks - buvo pats tas. Tikrai idealios mezgimo atostogos.“ Asta