Kas kenčia nuo antros pirštinės (kojinės) sindromo, siūlau gana radikalų gydymosi būdą: dvigubas pirštines.



Gydymosi būdas, manau, visiems suprantamas ir be mano komentarų - kai numezgi 4 pirštines, tai paskui 2 atrodo tikras saldainiukas.



Pirštinių raštas iš tos pačios gražiosios Jurgitos atvežtosios knygos A.Sundbo "Norske vottar og vantar". Šioms suaugusiškoms pirštinėms uždedamas gan didelis akių skaičius, todėl tinka tik ploni siūlai (naudojau Drops Alpacą ir lietuvišką vilną iš Skriaudžių), bet tokios pirštinės, kad ir kietai sumegztos yra per plonos, todėl joms neišvengiamai reikia pamušalo. Nes pirštinės turi būti šiltos. O ką rasi šilčiau už dvigubas pirštines, ypač iš alpakos vilnos?



Visą laiką megzdama pirštines ir riešines kankinuosi spręsdama, kaip turi būti pasuktas motyvas, kuris turi kojas ir galvą. Ar turi stovėti ant kojų, kai ranka nuleista ar kai pakelta? Daugelis šiuolaikinių pirštinių (tokias pamatysit toliau) sukonstruotos taip, kad gerai atrodo ranką pakėlus, o šios tradicinėse norvegiškose viskas stoja į savo vietas rankas nuleidus.



Yra ir kitas būdas antro daikto mezgimo nuoboduliui gydyti, tiems, kam pirmasis per ekstremalus. Dizainerės torirot modelis "Pepperkakevotter":



Pirštinių pora turi 4 paviršius, kiekvienam jų skirtas kitoks meduoliukas. Pirmąją versiją mezgiau kaip ir dizainerės sumanyta pirmoji: su tokiu pridedamų akių nykščiu ir ežiuku, kupranugariu, vovere bei Kalėdų oželiu.
Mano pamėgta Zakopanės vilna pasirodė per plona (pirštinei tik 48 akys), tai teko pridurti po porą akių šonuose, kelias eiles su mažu nauju motyvėliu pirštams...



Bemegzdama susekiau, kad dizainerė per tą laiką paruošė antrą versiją: su kitokiu nykščiu (peasant thumb - ar reikėtų versti kaimietišku?) bei naujais meduoliukais: paršeliu, ėriuku,



sraige bei katinu. Šį kartą paėmiau storesnę vilną ir mezgiau tiksliai pagal schemą.



Ir neįsivaizduojat, kaip užkaifavau...Nesidžiaugdavau, o liūdėdavau baigus.  Jokio nuobodulio, kiekviena pirštinė (net kiekviena jos pusė) kitokia. O svarbiausia, 8 meduoliukai, iš kurių gali išsirinkti pačius sau mieliausius. Trečiajai porai (sau) taip ir padariau: nusimezgiau hibridinę versiją su pirmojo stiliaus nykščiu, paršeliu, ežiu, vovere ir katinu.



Siūlai tokio storumo, kad nereiktų nieko iš naujo perskaičiuoti, ruda vilna mano pačios netolygai dažyta, kiek pakepusių meduoliukų spalvos. Šios pirštinės kėlė man džiaugsmą mezgant ir numezgus, vien į jas pažvelgus pakvimpa kalėdiniais kepiniais.



Kad mano praktiškoji pusė nestreikuotų prieš tokius širdies mezginius, pavadinau juos kalėdinėmis dovanomis. Manau, ji turėtų būti priblokšta - dar niekada nepradėjau kalėdinių dovanų... sausio 1 d.!