Savaitėlė

Ne vieną ketvirtadienį matėm Joaną, mezgančią blauzdines savo marčiai. Apžiūrinėjom ir gėrėjomis atskiromis poromis, įmantriais raštais ir kaip jie meistriškai suderinti su spalva. Po kažkelintos poros ėmėm juokauti apie savaitėlę (tikriausiai visi žinot, kas tai yra – po daiktą kiekvienai savaitės dienai). Ir nors kiekviena pora matyta, net neįsivaizdavau, kokio gražumo ir vientisumo kolekcija užgimė, kol negavau visko taip meniškai vaizdais ir žodžiais įrėminto. Mano tekstas, galvoje prasidėjęs „Ir kas po to norės avėti „Skinijos” blauzdines?” ruošiantis rašyti apie Joanos šedevrus (nieko neturiu prieš „Skiniją”, greičiau atvirkščiai, bet suprantat, ką noriu pasakyti) mirė negimęs, susidūręs su tokiu šiltu ir poetišku blauzdinių savininkių laišku:).

Gardumynas akims ir šiluma kojoms

„Sako, kad vėlyvasis ruduo yra pilkas, niūrus, šaltas… O aš sakau, kad tas ruduo yra nuostabus, nes jį gali nusispalvinti kokiomis tik nori spalvomis! O dar jeigu tos spalvos šiltos, pripildytos nuoširdumo ir gerumo… Būtent tokios ir yra manosios spalvos – gavau jas dovanų iš Joanos! Nuostabias septynias spalvotas blauzdines, puošiančias mano kojytes kiekvieną dieną vis kitais raštais, vis kitais margumais. 

Geltonosios. Na gerai, gal ir margos, bet vistiek geltonos. Nes džiugina akis kaip pro debesį besibraunantys saulės spinduliai ir kaip bekraštė pienių pieva.

Geltonosios

Turkio. Šiltos Viduržemio jūros priminimas. Ir turkio akmenukų auskarai ausyse. Ir būtinai būtinai baltas įkaitęs smėlis.

Turkio

Violetinės. Man jos tokios skanios! Jeigu būtų valgomos, pasilikčiau jas desertui. Prisiekiu – kai jas užsitempiu ant savo blauzdų, pajaučiu kažkur šalia esant ką tik iškeptą slyvų pyragą! 

Violetinės

Margosios. Šitos yra šelmės. Tokios besišypsančios, judrios, žaismingos. Bet su charakteriu – reikalauja tik tam tikros spalvos marškinėlių, be kas joms neįtiks.

Margosios

Žaliosios. Kai norisi su savimi turėti šiek tiek pavasario. Ir kai svajoju apie kivių riekeles, kruopščiai išdėliotas ratais didžiulėje lėkštėje. Ach, tas jų sėklyčių žavingas traškėjimas!

Žaliosios

 Vyšnių. Kai užeina protu nesuvokiamas noras būti labai moteriškai ir lūpas pasidažyti tokia pat skania vyšnių spalva.

Vyšnių

Žydrosios. Švelnumas, švelnumas, švelnumas… Gulėjimas pievoj ir žiūrėjimas į dangų. Neužmirštuolių glėbiai ir grakštumas.

Žydrosios

Štai tiek spalvų, jausmų, vaizdinių ir šilumos kasdien aunu ant savo kojų ir keliauju į „darbą” – padėti moterims per mankštą, per judesį labiau pažinti savo kūną, įsiklausyti į jo poreikius, sustiprinti jį ir būtinai pamilti save kaip visumą. Tad jeigu manęs paklausite, kas bendra tarp sporto ir blauzdinių, aš atsakysiu – viskas!

Jaukumo linkinti

Roma – besišypsanti blauzdinių mylėtoja”

Joanos Bartkevičienės megztos blauzdinės, siūlai (pradedu nuo pirmadienio): Opal Hundertwasser 2105, Admiral uni 4780, Regia solid 4-ply 2020, Fliegende Untertasse 1232, Regia solid 4-ply 1092, 2054, 1968. Tekstas Romos Bartkevičės, nuotraukos Karolinos Rumšaitės.{jcomments on}

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00