mezgimo zona

Be kumštinių pirštinių sunkiai išgyvenu, o va pirštuotų gali (t.y., galėjo) ir nebūti mano spintoje, nes tas švelnus pereinamas oras paprastai trunka taip trumpai, jog gali taip beskubėdamas gyventi tą laiką prašokti nė pats nepastebėjęs, kad jau rimti šalčiai ar vasara atėjo. Tai nelabai į jas ir dairiausi. Ši pora Žanetos megztų pirštinaičių buvo pirmoji, kuri man buvo tikras atradimas, koks gražus ir koks elegantiškas  (kuo tikrai neblizga šiltos kumštinės pirštinės) daiktas jos yra, kažkoks kirminėlis (tas pats, kuris nuolat kalba: "Ir aš noriu!") sukirbėjo, bet atėjo vasara ir kirminėlį pavyko neskausmingai nutildyti.

O va šis ruduo (žinau žinau, kad visiems nusibodau kalbėdama tą patį, koks jis nuostabus, gražus, šiltas, tik toks gražus oras, tikiuosi, niekam nenusibodo :)) lyg sustabdytas laikas suteikė progos ilgiau ir giliau įsižiūrėti ir įsijausti į visus dailius ir puošnius pereinamojo sezono aksesuarus.

 Atėjo mano gilesnės pažinties su pirštuotomis pirštinėmis metas. Ir pirmiausia begėdiškai nusikopijavau tą Žanetos man parodytą grožį.

 Pirštinaičių dizainerė estė sukūrė šį modelį remdamasi savo vaikystėje nešiotomis močiutės megztomis pirštinėmis. Aišku, koncepcijos grynumui jos turėjo būti baltos, bet nusprendžiau, kad džinsinė latviškos vilnos spalva labiau tiks prie mano drabužių ir gal labai stipriai neprislopins to dailaus ir kiek vintažinio kiauraraščio.

Meluočiau sakydama, kad megzti buvo labai smagu - susuktas iš kelių plonų gijų siūlas reikalauja nuolatinio dėmesio, bet rezultatas atpirko visus laikinus nepatogumus.

Žanetos violetiniai oranžinių morkyčių pirštukų įkvėpta, pradėjau dar vieną porą iš plonos estiškos vilnos, rudeninių uogų spalvų.

Kaip tik šiuo mano šviežiai suliepsnojusios meilės pirštuotom pirštinėm pradžioje, Natalia Moreva, daugelio mano megztų kumštinių pirštinių dizainerė, sukūrė kelias pirštuotas jų versijas. Atsitiktinumas?

Šią porą megzdama nenustojau šypsotis. Tas pats garsusis Da Vinci žmogaus figūros priešinys apskritime, tik kažkoks šmaikštuolis į aukso pjūvį įkomponavo... katiną. Spalvas toms pirštinėms-pokštui pasirinkau tokias, kad primintų rašalu papaišytą piešinėlį sąsiuvinio paraštėse, kai nuoboda mokytojas pasakoja kažką labai svarbaus, o ranka pusiau nesąmoningai keverzoja - tobulas visų sutvėrimų proporcijas, pasirodo!

Yra daug įvairių nykščio įstatymo būdų. Vienspalvėse pirštinėse gali be jokio nustolio raštui taikyti kokį tik nori, raštuotose pirštinėse nykščio įstatymas turi nesikirsti su raštu (geru atveju, jį dar pabrėžti). Šiame modely pritaikytas būdas, labai paplitęs norvegiškose pirštinėse, kai apatinė pirštinės dalis yra per pusę nykščio siauresnė, tuomet nuolat platinama pridedant akis nykščiui, jam akis atidėjus, tas pats išplatinimas ir palieka.  Esu mezgus šiuo būdų ne kartą, bet kumštines pirštines, ten gal ir gerai, kad pirštam erdvu - šilta. Bet pirštuotų pirštinių pagrindinis grožio garantas - kuo tikslesnis rankos formos atitikimas. Aš ir taip, ir taip savo delnus apžiūrinėjau, nu niekaip man delno dalis virš nykščio nėra plačiausia. Megzdam Da Vinci katiną, tą paplatėjimą pasistengiau sumažinti labiau suspausdama akis, bet šį nykščio mezgimo būdą sau galvoje atidėjau į šoną. Negali sakyti, kad jis blogas, jei visa tauta (ir pirštinių tauta!) mezga, gal jų rankos kitokios? (Tą patį nusprendžiau apie turkus, numezgus porą turkiškų kojinių, į kurias nelindo nei vieno mūsų šeimos nario koja, nes jose visai nėra paplatinimo kelčiai. Bet gal turkų keltis yra labai žema, nei jų tradicinės kojinės tokios?)

Žinot, kaip būna, kai įsimyli - tik tą savo meilės objektą ir tematai;). Pastebi, kad jos yra pats puikiausias priedas prie "Baktuso" - abu tinka tam orui, kai vėsu, bet nešalta.

O šiltos Aušros pirštinės iš vienos gijos Sirri vilnos, atrodo, tinka ir kai pakankamai šalta... Tai gal keičiam kumštines į pirštuotas;)? Nusimezga jos tikrai labai greitai ir labai nesudėtingai. Ratu mezgimas palengvina tiek spalvotą žakardinį mezgimą, tiek suteikia daug laisvės kiauraraščių panaudojimui - be skausmo galima megzti raštą ne kas antroje, o kiekvienoje eilėje, labai jį pagražinant. Iš to susidomėjimo bei ilgo rudens džiaugsmo gimė naujieji pirštuotų pirštinių kursai. Kam norisi nueiti tą kelią pirmą kartą kartu, susiėmus visais dešimčia pirštų, labai kviečiam du paskutinius lapkričio šeštadienius!

Pirmoji pora megzta ir fotografuota Žanos Galnaitienės, modelis - "Pisilised Gloves", siūlai - Regia Silk 012, manoji nusikopijuota pora megzta pagal tą patį modelį iš latviškos Ogrės vilnos, nebaigta raudona pirštinės megzta iš Aade Long 8/1 artistic (red II). Pirštinės su tobulų proporcijų katiu megztos iš Crazy Zauberball 2133 ir tokio pat storio baltos vilnos, modelis - "DaVinci Cat Gloves".  Margos pirštuotos pirštinės su baktuso krašteliu megztos ir fotografuotos Audronės Steponaitienės iš Crazy Zauberball 1507 (rudens vėjas). Juodos kiauraraštės pirštinės megztos Aušros Grigelionienės iš Sirri 5/1 (juoda). 

Vasarą galima saugoti visaip - kvapais, vaizdais, skoniais ar spalvomis, ką padarė Dominyka savo naujajame megztuke.

Vasara - tai ir ta laisvės, atsipalaidavimo, nuotykių ir lengvumo atmosfera, kurios kartais užsisukę darbų ar buities rutinoje taip pasiilgstame. Kas leisis į rūsį pienio vyno butelio, kas - išties ranką į spintą, kur guli šiltas šiltas, bet toks vasariškas megztukas.

Saulės nutviekstas, valiūkiškai pamargintas ( gėlės ar paukščių pėdos?), jaukaus ir visai nedalykiško silueto

ir vilkimas kaskart vis kitaip - kaip vasaros nuotykis. Nežinai, kas šiandien tau nutiks: megztukas, sijonas, bolero...?:)

Dominykos Sidabraitės megztas ir fotografuotas megztukas - ne tik megztukas iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos (geltona ir artistic pink-beige).

Gaila, kad statistika - rimta sritis ir neužsiima tokiais niekiniais skaičiavimais, kaip vyrai saugo savo kaklus nuo šalčio (įdomu būtų ir moteriška statistika, tik ji turbūt būtų labai nestabili;)). Man pačiai iš savo varpinės stebint tuos kaklus (tiksliau, kas ant jų), atrodo, kad tas įvairiai vadinamas daiktas, atrodantis (grubiai) kaip plati sungtais abiem galais juosta, begėdiškai išstuminėja senus gerus įprastus šalikus ir net ne tokioms įprastoms ir paplitusioms skaroms niuksi į pašonę: "Pasislink, brangioji, į tolimesnį spintos kampą, dabar mano laikas!". Didumą vyrų mados vėjai ne taip lengvai pakelia ir tradicinis šalikas gal ir neturi labai jaudintis dėl po truputėlį, bet nuolat jo žemes okupuojančio akiplėšos kaimyno. Kol kas! Mat kaimynas yra labai gražus ir patogus. Ir reikia jam mažiau siūlų (nebereikia galų surišimui), kuo maloniai įsiteikia mezgėjoms. 

Vieną tik neišspręstą dar lietuvių kalboje problemėlę turi ši neseniai užgimusi garderobo dalis - vardą. Dažnai dėl kito vardo nebuvimo vadinamas kaklu, bet visiems aišku, kad žmogaus kaklas ir tas, kas ant jo, vienu vardu vadintis neturėtų. "Žirafų" parduotuvėje (apie jas bus dar atskira kalba, bet kad jau turėjau šiandien jomis pasiremti, užsukite ir apsižvalgykite) radau juos vadinamus kaklašildžiais. Joanos marti, atsiuntusi šias gražias savo vyro (ir naujojo Joanos mezginio) nuotraukas, pavadino jį kaklo apsuktuku. Gal prigis?

Nežinau, Joana spalvas derino prie sūnaus veido ir pomėgių ar prie garderobo (tobulai, tiesa?), bet jas žiūrėdama dar vieną vieną sąsają susigalvojau - vietos ir laiko.

Spalvos - "rudens saulė", megztas šis kaklašildis bangelių raštu žmogui, gyvenančiam prie jūros. Viskas savo laiku ir savo vietoje.

Dar vienas šiltukas ant kaklo - visai kitokio stiliaus.

"Empire State" - miesto stilius jaunam, greitam ir energingam miesto žmogui. Labai šiltas (megztas spalvotu raštu apvaliai) ir labai prie visko tinkantis. Tai nereiškia, kad neišsiskiriantis. Mezginių dėka ne su vienu draugių vaiku netiesiogiai susipažinau:).

O kad šis mielas naujadaras vis daugiau savo širdžių (ir kaklų) savo pusėn patraukia, supratau ir labai asmeniškai. Aš patį tokį daiktą jau trečius metus nešioju ir nesiruošiu skirtis. Mano vaikai manęs niekad nieko neprašo numegzti, o paklausti atsako, kad nieko jiems nereikia. Šiemet gi Jurgis pagalvojo ir atsakė, kad gal norėtų. Tokio kaklo. Aš išsižiojau iš nustebimo ir pasakiau, kad mielai, tik ne šiandien. "Tai gerai, palauksiu",- atsakė mano vaikutis ir išėjo apsivyniojęs manąjį. Nes tie gerieji šiltieji daiktai be visų kitų privalumų yra ir unisex!

Pirmasis kaklo apsuktukas megztas Joanos Bartkevičienės sūnui, nuotraukos - Romos Bartkevičės, siūlai - Crazy Zauberball 1537 (rudens saulė). Antrasis kaklašildis megztas ir fotografuotas Gitanos Gricienės sūnui Gabrieliui, modelis - "Empire state", siūlai - Karisma 11, 53.

Didelė man šventė, kaip per visokias "smulkmenas" tiek savo pačios mezginiuose, tiek MZ dienoraštyje prieinu prie mezgimo alfa ir omegos - megztinio! Vis planuoju planuoju parodyti populiariausius modelius, pačius madingiausius siluetus ir mezgėjų labiausiai pamėgtus (ne be priežasties;)) modelius. Vis mane kokie gražūs kiti mezginiai išmuša iš vėžių, bet šiandien aš geram kely - ta-da-dam! - Redy.

Turi viską, ko reikia tobulam megztiniui - didelę nudribusią apykaklę (galima pasikelti ir prisidengti;)), patogų nešioti siluetą ir ypatingai patogų mezgimą. Mezgamas jis ratu nuo viršaus gerosiomis akimis (nes geras akis daugeliui yra patogiau megzti nei išvirkščias), paskui išverčiamas į kitą pusę. Kam nepatinka, galit neversti. Bet išvirkščioji pusė turi savo gražią tekstūrą, o spalvotame variante gražiau susilieja spalvos. Mezgant spalvotu siūlu nuo viršaus iš karto ir kūną, ir rankoves, atkrinta daugelį erzinanti spalvų sutapimo problema - viskas keičiasi tolygiai:).

Modelis pakankamai išieškotas, kad pritiktų beveik kieviename garderobe (nuotraukose - du mamų ir dukrų duetai), ir pakankamai minimalistinis, kad skirtingais siūlais mezgamas atrodytų vis kitaip.

 Vienaip - spalvotais pereinamais siūlais, kitaip - vienspalviu tvidu.

Tas pats "Redy" iš bukliuotos alpakos - jaukiausias pasaulyje meškiuko kailiukas:).

Modelis lengvai modifikuojamas pagal poreikius - sau pats prisitaikai tiek megztinio, tiek rankovių ilgį.

Ar apykaklę, kurią Virginija specialiai Simonos pageidavimu mezgė dar labiau padidintą.

O galima tą patį modelį megzti ir ne vienspalvį, o dailiais dryžiukais, kurie išversti į išvirkščią pusę ne taip griežtai nusibrėžia. Užtat gražiai pabrėžia konstrukciją, kuri vienspalviame variante taip nesimato.

O šitos nuotrauka - puikiausias įrodymas, kad Noro spalvos ne tik iš gamtos (taip pat gražiai Virginija ir kokiam rudeniniam peizaže atrodytų), bet ir iš gamtos "pakultūrintos", aliuminės ir parūdyjusios, iš paties gyvenimo, taip sakant...

Keturi tokie gražūs ir tokie skirtingi megztiniai pagal vieną ir tą patį modelį. Ne paskutiniai?...;)

Pirmi du megztukai megzti ir fotografuoti Židronės Stankevičienės. Sau pačiai ji mezgė iš Zaubewolle 1699 (alyvų kvapas), dukrai Guostei - iš Rowan Silky Tweed 758. Kita pora megzta ir fotografuota Virginijos Sankalienės. Dukros Simonos megztinis megztas iš Drops Alpaca boucle 8903, sau pačiai - Bergere de France Lima (tonnerre) dryžuotas su Noro Kureyon 283.