Dienoraštis

Capuccino+Noro Kureyon

El. paštas Spausdinti PDF

Atkeliavus naujai Capuccino siuntai, noriu papasakoti apie vieno netikėto derinio atsiradimą.

Kartą viena jauna moteris atėjusi rinkosi siūlus kepurei. Žiūrėjom vienokius, kitokius siūlus, priėjom prie Noro Kureyon. Šio siūlo storumas toks pats kaip Capuccino, tai ėmėm žiūrėti, kokios spalvos tinka prie to Noro kamuoliuko. Kristina išsirinko vieną iš jų, kepurė gimė labai greitai ir visuomet pradžiugindavo mano širdį ir akis, kai pamatydavau ją tarpdury: tokia subtili, lyg ir nespalvinga, bet kartu ir labai spalviškai turtinga, tik tos spalvos nerėkia iš tolo, o taip vos vos prasiskleidžia atidesniam žvilgsniui...

noro+capuccino

Jai išėjus, aš dar ilgai dėliojau spalvas ir negalėjau atsistebėti: prie tos Noro Kureyon spalvos tiko VISOS Capuccino spalvos. Net tokia eretiška mintis sukirbėjo (nors tikrai žinau, kad yra ne taip), kad portugalai savo siūlų gamą pasirinko pagal tą Noro Kureyon kamuoliuką. Surišau tokį „žiedelį“ tolimesniems apmąstymams ir buvau vakar priblokšta, kad naujos Capuccino spalvos, kurių tuomet dar nebuvo (tamsi žaliai mėlyna ir šviesi rusvai pilkšva) kuo darniausiai įsijungė į ratą.

Capuccino_su_Noro

Audžiu mintį  apie kokį paprastą (lygiom gerom akim?) megztinį iš to „žiedo“: vienos spalvos pereina į kitas... Tikiuosi, realizuosiu svajonę, o gal kas vietoj manęs?..

 

Naujas Gabrielės megztinis

El. paštas Spausdinti PDF

chaki megztinis
Naujas Gabrielės megztinis Begonija.

chaki-megztinis

Niekas geriau už ją pačią nepapasakos apie jį, tai šį kartą užsičiaupiu ir cituoju:

chaki-megztinis

„Mano mama pagal Yarn Harlot slapyvardžiu rašančios blogerės Stephanie Pearl-McPhee klasifikaciją aiškiai būtų „process knitter“. Tada, kai dar apskritai mėgo megzti, ji dažniausiai megzdavo labai paprastų formų drabužius – neliemenuotas liemenes ar megztinius nuleistomis rankovėmis – bet visada juos gausiai primargindavo ir spalvotais, ir vienspalviais raštais. Pamezga kelis centimetrus vienu raštu, kol atsibosta, tada ima megzti kitaip, ir tiek, per daug nesukdama galvos, kaip viskas galiausiai atrodys.

Panašūs būdavo ir mano močiutės mezginiai. Ilgą laiką man atrodė, kad tai – vienintelis būdas megzti. Tačiau kai jau pati sugebėdavau numegzti didesnį darbelį, ne sykį nusivildavau: kad ir su kokia meile ir džiaugsmu numegztas, drabužėlis nebūdavo gražus ir patogus nešioti. Kiek tokių „bilekokių“ megztinių esu atidavusi į labdarą – nė nesuskaičiuosi.

Tad, matyt, mane tektų vadinti „product knitter“. Man mezgimas taip pat yra būdas atsipalaiduoti, pagalvoti, susikaupti ir t. t., bet man ne tas pats, ką megzti. Todėl pastaruoju metu ėmiau daug stropiau rinktis modelius ir laikytis instrukcijų, kad mezgami darbeliai būtų dar ir tinkami dėvėti.

Šitas megztukas numegztas iš esmės pagal Trudi Brown aprašymą (internete rastą už dyką), tik nenorėjau tokios plačios iškirptės, mat tokios iškirptės negražiai atrodo, kai po apačia apsivelki kitą palaidinukę. Ją susiaurinau, tiesiog numezgusi dar vieną kiauraraščio pakartojimą reglano viršuje (12 eilių). O šiaip aprašymas labai aiškus, be jokių klaidų ar painiavos, o jei reikia padidinti ar sumažinti dydį, galima nesunkiai pridėti akių kiauraraščio šonuose.

Siūlus išrinko priekabus draugas fotografas, kuris kelissyk pasiskundė, kad mano mezginių spalvų pustoniai negražūs, už tai ir buvo atsivestas pas Sonatą parodyti, kas iš tikrųjų gražu. Šitam megztiniui buvau nusižiūrėjusi garstyčių geltonumo „DROPS Karisma“ (ką nors iš jų dar vis tiek numegsiu, tiesiog negaliu atsižiūrėti į tą atspalvį). Draugui tas atspalvis, žinoma, neįtiko (per daug panašus į mano plaukų spalvą – gal ir taip, tiesą sakant), tad jis išrinko chaki tvidą. Vietoje mano įsivaizduoto ryškaus ir linksmo (aš vis manau, kad rengiuosi per daug nykiai, ir vis stengiuosi įsigyti ryškesnių drabužių, žinoma, nesėkmingai) megztukas išėjo santūrus ir elegantiškas, visai klasikinio stiliaus. Beje, megztukas ir labai nebrangus: 8 kamuoliukai šiltos, kokybiškos vilnos po 7,50 – 60 litų. Tose parduotuvėse, kur aš paprastai perku drabužius, be 100 litų megztuko turbūt nerastum, ir tai dar džiaugtumeisi, jei gautum pusvilnės, dažniausiai juk grynas akrilas būna...

Labai džiaugiuosi, kad spėjau numegzti jį iki Vilniaus knygų mugės, mat turėjau vesti du jos renginius, o tokiomis progomis, kaip žinia, niekada nebūna ką apsirengti. Į sceną lipau, nespėjusi megztuko išskalbti, gal niekas ir nepastebėjo, o man vis atrodė, kad rankovės per trumpos, apykaklė nedaili... Išskalbus tikrai viskas dar pagražėjo (nuotraukoje – jau po skalbimo).“


chaki-megztinis


 

Bolero

El. paštas Spausdinti PDF

Ponia (t.y., ne ponia, o tik gerai apsirengusi ;)) Joana atsiuntė mano taip smulkiai aprašyto bolero nuotrauką, labai dėkinga ją ir įdedu.
bolero
O kadangi dabar kaip tik skaitau J.Vaičiūnaitės "Mabre viešbutį", šalia pasidėjusi jos poezijos rinkinius, tai sunku man į pasaulį šiuo metu žvelgti savo, o ne Poetės akimis. Man dabar jos laikas. Jei reikėtų nusakyti pagrindinį metų laiką jos eilėraščiuose (absurdas, bet... ką jaučiu, tą dainuoju), man tai visuomet pavasario pavakarys. Ir vėjas.
Prisiminiau Jėzaus pokalbį su Morta ir Marija. Visuomet buitinė veikla man buvo sunki ir neįdomi, todėl tame epizode vis atjausdavau Mortą, jos darbas man daug sunkesnis ir tuo svarbesnis atrodė. O šiandien pirmą kartą pajutau tokį pasikeitimą - norą kažkaip buitiškai pasitarnauti žmogui, dovanojančiam man tokį dvasios pakilimą. Jau nebegaliu to padaryti (o gal ir galėdama neišdrįsčiau), bet esu dėkinga ne tik už tikrą poeziją viskame, bet ir už poslinkius savo viduje.
Nukrypau. Bet netoli. Mat matau šiuo bolero apsirengusią merginą. Besiplaikstančius plaukus. Tą polėkį, ilgesį. Švytinčią prieblandos spalvos lengvutę suknelę. Na gerai, gali būti ir džinsai. Ir vėjas. "Vivaldis ir vėjas,
         
         ir vėjas, ir vėjas,
tik vakaro vėjas tolydžio rausvėjąs,

tik temstančiam parke, prieš iškrentant rasai,
užgrojęs orkestras pajūrio terasoj,

tik debesys, nykiai į šviesą plevenantys,
tik penkios laukinės plasnojančios antys,

tik skraidantys kirai, ir kregždės, lyg žymę
paliekantys lakų šešėlį rožyne,

paliekantys čiulbesį tilstančiam largo,
tik ūžiančios bangos, tik žvakės už lango,

tik, žiedlapiams byrant, lig skausmo apėmęs
rugpjūčio jau vystančių rožių kvepėjimas...“

                                          (Judita Vaičiūnaitė. Koncertas)

P.S. Ką tik gavau Dominykos kepuraitės ir pirštinių iš Opal Memory serijos siūlų nuotrauką:
opal
Tos pačios pavasario pavakarės ir vėjo spalvos. Ir nieko sau negaliu padaryti...

 

Virbalams ir vąšeliams

El. paštas Spausdinti PDF

Nauji dėklai kojininiams (5) virbalams ir vąšeliams :)
deklai-virbalams
***
deklas
***
deklas

 

Riešinės II

El. paštas Spausdinti PDF

Ši riešinių pora buvo skirta mano mamai. Artėjo jos gimtadienis, o aš kaip tik atradau, koks gyvenimas skurdus ir šaltas be riešinių. Suradau jai tinkamą raštą iš senos latviškų pirštinių knygos - rugiagėlių vainikas apie riešą. Parinkau spalvas, kad tiktų prie mamos darbinių kostiumėlių (pilka, rausva...) ir baisiai savimi patenkinta ėmiausi darbo.
riesines

Prieš gimtadienį supokavau tik numegztas riešines ir iš anksto mėgavausi būsimu mamos džiaugsmu...Riešines gal ji ir buvo mačiusi, bet tikrai neturi, ir užsimovus įsitikins, kaip tai gražu, patogu, šilta....ta ta ta...

riesines

Nuvažiavom sveikinti močiutės uždarę parduotuvę, jau buvo geras pavakarys. Prie pat durų girdėjosi linksmas šurmulys ir juokas, kompanija jau buvo susirinkusi ir įsilinksminusi. Duris atidarė smagiai nusiteikusi močiutė. Su naujomis baltomis riešinėmis ant rankų (idealiai tikusiomis prie jos šventinio kostiumėlio!). Jas ką tik buvo padovanojusi iš Jonavos atvažiavusi draugė. Vietoj siurprizo buvo „dar vienos“.
Na ka gi, riešinės populiarios, ne aš viena moku jas megzti... Supratusi, kad savam kieme pranašu nebūsi, nusiunčiau numegztų riešinių nuotraukas portugalams (mat jų „Merino land“, plonytė merino vilna, skirta kūdikių drabužėliams, Lietuvoje naudojama būtent riešinėms). Jiems tai buvo SIURPRIZAS. „Jos labai gražios ir  turbūt greitai nusimezga?“- man atrašė. Greit nusimezga? Aišku, kad JIE su tuo nesusidūrę...

 


Puslapis 33 iš 35