Dienoraštis

Likučiai

El. paštas Spausdinti PDF

Labai myliu likučius. Manęs jie visai nebaugina, neatstumia - priešingai, žavi, kelia įkvėpimą. Kuo jie keistesni, tuo smagiau kažką sugalvoti. Patys įvairiausi (spalvų ir kiekių prasme) jie meta man iššūkį, kurį aš su džiaugsmu priimu. Kartais laimi jie, kartais aš. Kai pavyksta iš krūvos, rodos, visai nieko bendra neturinčių galiukų sukurpti kažką ir prikelti juos naujam gyvenimui - smagu. Smagu, kai įkėlus į internetą tokias kojines, sulauki komentarų, kad labai gražūs siūlai, kokie čia? Kokie? Vietinės gamybos, dažnai net ingredientai nelabai žinomi...:) Kartais tokia patalogiška meilė likučiams toli nuveda. Nuo likučių panaudojimo prie jų gamybos...
Turėjau 2 normalius kamuoliukus Noro Kureyon sock yarn, jie po 100 g, vieno daugiau nei pakanka porai kojinių  numegzti. Aš ir numezgiau. Vieną porą. Iš pirmo kamuoliuko.
Monkey:
monkeys

Siūlų man, aišku, liko, ne 46 dydžio ta mano koja. Tai pradėjau megzti karolius. Patiko man, kaip keičiasi siūlai ir kokio skirtingo charakterio karoliai gaunasi:

karoliai

Normalus žmogus būtų paėmęs antrą kamuoliuką, numezgęs dar 1 porą kojinių ir turėjęs TIKRŲ likučių. O aš? Pasielgiau kaip ta čigonė, kuri nusipirko gabalą naujos medžiagos sijonui ir ją sukarpius susilopė senąjį.
Man visą laiką patiko idėja Noro perėjimus naudoti ne ištisai, o kur nors sustoti (geriausia ten, kur turi tokios pat spalvos vienspalvių) ir megzti viena spalva. Ar pradėti viena spalva ir tik kokia detalė „nusispalvina“ Noro. Zephyr socks taip ir numezgiau. Tam švelniaus vakarinio vėjelio vardu pavadintoms kojinėms man labai tiko ryški žalia spalva ir ją įterpiau į pėdas. (Dar vieną kojinę pradėjau truputį šiltesne žalia iš kitos nei Noro operos, bet čia jau... lakštingala negali nečiulbėti:))

zephyre socks

Kuo toliau, tuo labiau į lankas klydau...40 porą, kurios tema „kitokie nei stulpelis gerų ir blogų akių raštai“ jau sukomponavau iš tarpais pasikartojančių Noro to paties kamuolio gabaliukų ir kitų tinkančių intarpų. Kojinės prasideda elektrine Noro žalia, jo, jau samaninio,  įterpiau į pėdas. Kojinės vadinasi „Apsnigtas miškas“, jį įsivaizduodama ir derinau spalvas. Pabaigus ir apžiūrėjus galutinį rezultatą kažin koks įtarimas ėmė smelktis į širdį ir su viltimi paklausiau vyresniojo sūnaus, ką jam primena šitos kojinės. Jis tik antakį kilstelėjo. „O neprimena tau jos apsnigto miško?“-nusprendžiau čiupti jautį už ragų. „Man ta žalia kažkokia įtartina“. „Ta elektrinė pradžioje?“- tiesą sakant, ir man ji gerokai įtartina pasirodė. „Visos žalios. Miškas žiemą man baltas ir juodas“.

apsnigtas-miskas

41 poroje „Pirštų galais jaučiu pavasarį“  Noro jau tik pačiuose pirštų galiukuose.

pavasario-kojines

Ir tai dar ne pabaiga. Liko štai kas:

kei-mei

Priderinus prie tai, kas liko iš to vieno Noro kamuoliuko juosvą vienspalvį siūlą bus puikios(???) pirmus pavasarinius daigelius  ir sodrią drėgną žemę primenančios kojinės. Jau ir raštą parinkau...
Ravelry yra tokia grupė - Monstersocks. Joje publikuojamos iš likučių numegztos kojinės (pavadinimas iškalbingas!). DAR neįsijungiau į tos grupės veiklą, bet jaučiu, mano širdis - ten. 

 

Kojinių istorijos

El. paštas Spausdinti PDF

Gražų praeitų metų pavasarį grįžau iš Kiolno su maišeliu kojininių siūlų: kelių spalvų Opal „Hundertwasser“, Trekking, Regia... Spalvos buvo tokios gražios, jog ilgai nelaukus nusimezgiau kojines ir buvau labai maloniai nustebinta. Ne tik spalvų gražumo (mezgi lygiu raštu, o spalvos tik keičiasi pačios - gražu, paprasta, bet nenuobodu), bet ypatingai kojinių plonumo. Iki tol mezgiau tik gana storais siūlais, o čia - šilta ir plona. Prie storų jau ir grįžti nebesinorėjo.
kojines
(mano pirmoji pora iš Opal Hudertwasser)

Trekking siūlai buvo netolygiai rudi, bet be tokių spalvingų perėjimų, todėl pabandžiau pritaikyti jiems raštą.
Visai neseniai buvau atradus Ravelry ir su naujoko įkarščiu naršiau po siūlus, modelius, grupes...Ir užtaikiau... Grupė mįslingu 52ppIII pavadinimu skelbė registraciją. Pavadinimas 52ppIII (52 pair plunge III) reiškė 52 kojinių poras per metus (III - jau treti metai...:)), 1 porą kojinių per savaitę. Pradžia - birželis. Iki tol nebuvau jokia ten didelė kojinių mylėtoja, bet pabandžiau ir patiko, o dar prieš akis tiek naujų siūlų galimybių... Užsiregistravau. Galvojau, pažiūrėsiu, kaip ten man išeis, kojinių pora per savaitę atrodė gana daug. (Užbėgdama  į priekį galiu pasakyti, kad dabar visai taip nebeatrodo. Užmesti akis naujai porai penktadienio vakare, nufotografuoti jas sekmadienį dienos šviesoje ir įkelti į internetą - normalus dalykas!) Ir pradėjau...ieškoti įdomių raštų, modelių. Iš pradžių mezgiau, kas patikdavo, paskui, kad būtų įdomiau, susiradau įvairių kojinių mezgėjų grupių. Viena iš jų vadinasi SKA (sock knitters anonymous) - paralelės daugiau nei aiškios... Ir labai teisingos. Nes per tokį trumpą laiką ne pats nepastebėdamas išsiugdai tokią priklausomybę... Kartą mezgimo klube bandžiau paaiškinti  kitoms mezgėjoms, kas mane nešė į tą galerą. Geriausiai viską reziumavo Gabrielė: „Nei ten kas baudžia, nei prizus dalina, mezgi ir dedi į grupės puslapį“. Net gėda pasidarė, kai taip viskas tiesiai išsakoma, jog aš, būdama jau tik graži, galėjau užkibti ant tokio kabliuko, kur net slieko nėra!!! Tiesa, kitose grupėse, kur įkeliu nuotraukas, dalija prizus, bet tokia smulkmena, kad niekad nieko nelaimėjau, manęs visai neatbaidė.
Dabar jau taip nemezgu beleko, o prisitaikau prie rėmų, kuriuos diktuoja kitos grupės. Tie rėmai manęs nevaržo, o atvirkščiai, praplečia horizontus, nes labiau įsigilini į tam tikrą vieną temą, dizainerį, į kuriuos pats nė dėmesio nebūtum atkreipus.
Nekankinsiu daugiau tolimos praeities vaizdais, o įkeliu tik praėjusio mėnesio kojines. SKA paskelbia mėnesio temą ir ją galima megzti 2 mėnesius, o kadangi mano apetitas begalinis, tai vasarį dar karštligiškai užbaiginėjau sausio likučius. O sausio mėnesio tema buvo „Kitokie nei stulpelis gerų ir blogų akių raštai“.

42 pora 52ppIII - Gentleman's sock with Lozenge pattern iš Nancy Bush knygos „Knitting vintage socks“. Atkreipkit dėmesį į „džentelmenišką“ kojinių ilgį - net ir užsimetus koją ant kojos, nepasimatys joks plikos odos lopinėlis!

gentleman-socks

43 pora - „Žiemos vakaras“, kiek pakeistas modelis tos pačios dizainerės Nancy Bush „Heelless sleeping socks“ iš jau minėtos knygos „Knitting vintage socks". Siūlai - įvairūs kojinių siūlų likučiai, kurių nelabai galiu pristatyti, nes ir pati nebepažįstu. Tik kai ką: tamsus kojinės kraštas iš Schoppel-wolle Zauberball (pakrantės akmenys), raudonas intarpas - Regia Designer line, geltonas - Opal Hundertwasser...


ziemos-vakaras

Kartais suintriguoja kokios kitos grupės ir aš nukeliauju į lankas. Vienas iš tokių posūkių - 39 pora dizainerės Wendy Gaal „Girls Night out“.
Raštas palaipsniui buvo publikuojamas dalimis (7). Visos dalys su prasme, pagal tai bandžiau pritaikyti savo likučių (ir ne tik) spalvas. Merginų pasilinksminimo naktis prasideda nuo žvilgsnio į veidrodį (paleistos akies pynutė) ir pasipuošimo, tam labiausiai man tiko fuksijos spalva. Toliau tamsios šokančių merginų figūros temstančiame vakaro fone, vis labiau temsta, antras šokančių merginų (ir nusviedžiančių savo aukštakulnius) ratas jau juodame fone ryškių neoninių šviesų nutviekstas, merginos randa deimantus (deimanto formos pynė ant pėdos viršaus), deimantai mažėja, merginos grįžta namo, švinta...

girls-night-out

 

Riešinės Aistei

El. paštas Spausdinti PDF

Dar vienos riešinės.

riesines-aistes

Mezgiau jas dovanų žmogui, kurio apsirengimo stilių galėčiau apibūdinti kaip kasdienę eleganciją, ir jau jokie etnografiniai motyvai prie jo niekaip...Išsirinkau labiausiai, mano manymu, jai tinkančias spalvas (antracito pilkumo vilna ir paprasti juodi karoliukai), o tokį renesansinį, su paslėpta aistra gėlių motyvą radau...latviškų pirštinių knygoje (Mirdza Slava.Latviešu rakstainie cimdi). Ir megzdama visą laiką negalėjau atsikratyti nuolat pasikartojančių minčių apie Viktorijos laikų drabužių parodą. Apskritai visos riešinės man - artimiausias tai epochai mūsų laikų daiktas. Jos ilgai ir kruopščiai mezgamos (bent taip turėtų būti), joms naudojami plonyčiai virbalai, nenaudojami niekam daugiau (parduotuvėje yra tik 1,25 mm - dabartiniai laikai! - bet kam pasisekė, paveldėjo iš jau gerokai vyresnių giminaičių ir plonesnių (=tinkamesnių)), idealiu atveju jas galima palikti dukrai ir visos moterys su jomis, nesvarbu, kaip apsirengusios, kokio amžiaus, plonumo, gražumo, pražysta kaip gėlės...

 

Eglutės

El. paštas Spausdinti PDF

Nusimezgiau riešines prie savo aptrintų kasdienių džinsų.

riesines-dzinsines

Iš I.Juškienės knygos "Riešinės" išsirinkau medžių raštą - kažkoks labai stiprus jis man pasirodė. Prie tamsaus džinso spalvos (nuotraukoje ne ta spalva :() priderinau blizgius benzino spalvos karoliukus - šlapios medžių šakos audringą naktį.
Užbėgusi pakeliui į darbą Rasa apžiūrėjo mano tada dar mezgamas riešines. "A, čia tos eglutės, gražu..." Eglutės? Tiesą sakant, mano  šakas iškėlę medžiai man visai nepriminė eglučių, bet visi mes skirtingi ir tie patys raštai kiekvienam kitaip gali atrodyti...
Užpraeitą ketvirtadienį vakare pamačiau Joaną mezgančią  juodas riešines. Dar buvo tik pati jų pradžia, pamačiau jos atsišviestą schemą (tokią pat kaip ir mano) ir pasidžiaugiau - visada smagu sutikti bendramintį (bendraskonį).
O kitą kartą pamačiau jau pabaigtas riešines:

joanos-riesines

Eglutės? Vienareikšmiškai.

 

Atsisveikinimas su (ginklais) žiema

El. paštas Spausdinti PDF

uogu-kepure

Įkvėpta The purl bee Grybų kepurės numezgiau savąją uogų kepurę. Pavadinimą įkvėpė tokia graži TEC (100% vilna) raudona spalva, primenanti pro sniegą spindinčias žiemines uogas, kiek šalčio pakąstas... Uoginiam efektui - Šv. Trejybės raštas. Nebūtinas, bet labai malonus priedas - Noro Kureyon šalikas iš 3 skirtingų spalvų: rinkausi su raudonais intarpais, kad susišauktų su kepurės raudoniu, o šalia esančios spalvos primintų mišką. Modelio aprašymą rasite čia.

uogu-kepure

Pirma pavasario diena ir... žieminė kepurė su šiltu šaliku? Na, gal baigiantis žiemai pajunti nostalgiją tam nykstančiam baltumui... Be to šis komplektas nusimezga taip greitai. Gražus šalikas pavasarį nė kiek ne mažiau reikalingas nei žiemą, gal net labiau (nes labiau matomas), kepurė gali būti ir medvilninė, vėsiam pavasario orui, o jei dar spurgeliai ne raudoni, o šviesiai žali, besprogstančių pumpurų spalvos... Galų gale juk nauja žiema taip greitai vėl ateis.
Paskutinis sakinys - grynų gryniausia erezija. Niekas, nei gražiausi šalikai su kepurėm nenugalės pavasario!

sniegas

 


Puslapis 32 iš 35