Dienoraštis

Paslaptingas mezgimas

El. paštas Spausdinti PDF

Ravelry įvairiose grupėse karts nuo karto organizuojami tokie paslaptingi mezgimai (Mystery KAL - knit along). Jų esmė - suburiama susidomėjusi draugija ir koks nors modelis (kai kada net nežinai, kas!) pateikiamas ne iš karto, o dalimis (clue). Pirmas mano patyrimas buvo šalis "Wings of Horus".
Aš nemezgu (=nenešioju) skarų? Ar tai svarbu? Primenu, buvau Ravelry naujokė, ir labai entiuziastinga. Papildomai mane paviliojo tai, kad rašto dalys buvo ne šiaip sau kas savaitę paskelbiamos, prieš tai reikėjo išspręsti rebusą, susijusį su Egipto mitologija. Atspėjai dievybės vardą, gauni PDF, o ne, negauni... Turiu prisipažinti, jog jokių ten sunkumų didelių nelaukiau, galų gale veiksmas vyksta ne mokslininkų draugijoje, o mezgėjų forume. Visai ramiai pabandžius vieną kitą vardą ir negavus norimo PDF, susijaudinau. Karštligiškai bandžiau vieną variantą  po kito - nieko. Liepiau sau atsitraukti nuo kompo, ne vaikas gi esu prie žaidimo. Ar tikrai? Vis apsukusi ratus grįždavau, kur pradėjus. Alyvos į ugnį papildavo nuolat kitų forumo dalyvių spausdinami pasisakymai :"Oi kaip lengva, kaip puiku, koks gražus raštas!..." Kur jis, tas raštas?! Labiausiai tai žeidė mano savimeilę, ar tikrai aš jau tokia kvailė?...Į mano žaidimą buvo įtraukta šeima, draugai... Vakare (pradėjau ryte!!!) gavau iš draugės siuntinuką - Pasaulio mitologijos žinyną, kuriame ji lipnia juostele buvo pažymėjusi Egipto mitologijos skyriaus pradžią ir pabaigą, nes suprato, kaip man skubu ir svarbu.
Vaikai jau buvo nuėję miegoti, kai juos prižadino garsus mamytės pergalės šūksnys.
Paskui aš įsigudrinau, pagavau sistemą ir apsiėjau su anglų ir vokiečių Wikipedia (dizainerė vokietė, o forumas angliškas)...
Apie mezgimą tai nieko ir papasakoti negaliu, jis net iš galvos išsitrynė, tokia menka jo rolė buvo... Mezgiau iš Kauni lace siūlų, kurių įvairių spalvų kolekciją radau kažkada skuduryne...
Bet fotografuoti vežiau jį net į kaimą, nes išėjo toks didelis...Bandžiau ir panešioti kaime (savo sąžinei nuraminti, juk tiek į tai buvo sudėta laiko, emocijų, medžiagų galų gale...). Ant baltos berankovės. Per gimtadienį. Bet greitai teko nusimesti, nestovėsi gi amžinai apsisautus, su ja nei ugnį užkursi, nei puodą išplausi...

wings-of-horus

Kitas kartas buvo velta rankinė dukrai. Mezgant šią rankinę (ji tuo metu dar buvo bevardė) dizainerė paprašė mezgėjų pasiūlymų - koks vardas tiktų šiam modeliui. Kažkuri šmaikšti mezgėja pasiūlė "Mis Tery" (nuo Mystery). Galų gale viskas baigėsi Ema, bet man ji vis tiek liko mis Tery, Ema Tery:)...

ema

Dabar aš taip pat karts nuo karto įsijungiu į kokį paslaptingą kolektyvinį projektą, tik jau nemezgu bet ko, mezgu... kojines. Paprastai ir nepradedu nuo pirmo ar antro rakto, palaukiu tol, kol pajuntu, kokio charakterio kojinė bus, koks siūlas, spalva (o gal spalvos) jai geriausiai tinka. Pasinaudoju tam reikalui kitų sparčių entiuziazčių patirtimi, kurios numezga vieną dalį ir įkelia nuotrauką, tada geriausia pamatyti, kuri graži, kuri ne, kokia spalva sutaria su tuo raštu ir pan.
Ši dizainerės Kristi Geraci kojinė, 2010 March Mystery sock - išimtis. Pažiopsojau į rašto schemą, kitų mezgėjų numegztą pirmą dalį (gražiausia buvo terakotinė kojinė) ir to užteko, kad išsirinkčiau jau senokai pas mane esantį nelygios rudos spalvos kojininių siūlų kamuoliuką ir pradėčiau.
Siūlo margumas šiek tiek prislopina raštą ,bet rezultatas primena kiek aprūdijusius įmantrius metalinius lango ar durų pinučius, už kurių vyksta man nematomas paslaptingas gyvenimas. Ar pasiteisins toks skubėjimas, pamatysiu megzdama (ir Jums rodydama) toliau. Jau paskelbta antra dalis. Ir ilgos išeiginės:)

2010marchmysterysock




 

Gabrielės kojinės

El. paštas Spausdinti PDF

Mano kaimynė Gabrielė daug už mane jaunesnė ir, gėda man, daug blaivesniu žvilgsniu žiūri į pasaulį. Ir į mezgimą tame tarpe. Kol aš kaip išprotėjusi mezgu kojines, kojines ir kojines, kad metų gale turėčiau 52 poras (???!!!), Gabrielė prisijungė prie kitos grupės, mezgančios 1 porą per mėnesį. Rezultatas - 12 porų nuostabiausių kojinių (turi laiko ir pasirinkti, ir numegzti ką nori), pats tas vienam žmogui, o labai jau dosnios širdies žmogus galės net porą ar dvi ir padovanoti kam labai artimam:) Tokia veikla neužgožia nei darbo, nei įvairių gyvenimo teikiamų malonumų, nei - svarbiausia(!!!) - kitų projektų. Nes ne vien kojinėmis apsirengęs žmogus yra...

regia-designer-line
Siūlai: Regia Designer line (04354) ir Regia 4-ply solid (01078)

Jokios naujos technikos nei raštai Gabrielės nebaugina, ji pasirenka, kas jai gražu, o paskui narsiai kimba į aprašymą. Visą laiką mezgė kojines nuo viršaus, o šios, kurias išsirinko, pradedamos nuo pirštų? Kokia problema, galima ir nuo pirštų. Jei pradžiai tam reikia išmokti Judy magic cast on, tai ji atsisėda ir išmoksta. Nepatogu knebinėtis su 4 virbalais, išmoksta megzti valiniu virbalu su ištraukiama kilpa. Ir abi kojines (ar rankoves:)) vienu metu, nes numezgus vieną dingsta entiuziazmas...Toks požiūris - stebuklingas „Sezamai, atsiverk“, atveriantis visokiausių modelių pasaulį, ir tu GALI pasidaryti bet kurį iš jų...

regia-designer-line

O kadangi Gabrielė ne tik puikiai mezga, bet ir puikiai rašo, tai ją ir cituoju:

"Bičiuliai man kartais priekaištauja, kad nemyliu savęs ir per mažai savimi rūpinuosi. Žinoma, vien iš geriausių norų priekaištauja, ir atvirai kalbant, net ne visai be pagrindo. Tačiau kartais tikra meilė – ir sau, ir kitiems – yra visiškai slapta, tokia slapta, kad atrodo, jog jos trūksta.

Man aukščiausia meilės sau išraiška – rankomis megztos kojinės. Kuo gražesnės, įdomesnės, įmantresnės, su charakteriu, šarmu, humoru – o iš specialių „kojininių“ siūlų jos išeina dar ir labai patogios, malonios odai, negraužiančios, bet lyg ir truputį masažuojančios, šiltos ir jaukios. Svarbiausia tai, kad naujų gražių kojinių niekas nemato, niekas nepagiria (nebent tyčia parodai), niekas negali pasakyti, kad jomis puošiesi dėl kitų akių – tai slaptas grožis, skirtas tik man ir mano kojų pirštukams.

Mano užmojis (ar liga?) ne toks didelis, kaip Sonatos – aš įsipareigojau nusimegzti po kojines per mėnesį, ne per savaitę. Šitos jau antros, truputį pavėluotos vasario kojinės. Prie aulinių batų mezgu kojines iki kelių, kai jau bus galima avėti kedus (kol kas net netikiu, kad taip bus) – megsiu trumpesnes. Į šiuos siūlus („Regia Design Line“) ilgesingai žiūrėjau bent kokį mėnesį, tokie jie man atrodė gražūs. Maniau megzti visiškai lygiu raštu ir džiaugtis tiesiog spalvomis, bet Sonata pasiūlė susirasti kokį įdomesnį modelį – ir gerai pasiūlė. Bibliotekoje susiradome knygą skambiu (ahem) pavadinimu „The Joy of Sox“, šitas modelis vadinasi „Afternoon Delight“ ir dar turėjo būti puoštas karoliukais, bet, paprastai kalbant, patingėjau – ir visai jie čia nebūtini, ir taip spalvų ir raštų gausu. Ir man pačiai šios kojinės tokios pavasariškos atrodo, kad net žingsnis palengvėja, nors žieminiai auliniai batai dar sunkūs...

(Jau turiu idėją ir „kovo kojinėms“. Bet neišduosiu – ji MANO.)"

 

Kaziukas

El. paštas Spausdinti PDF

Labai laukiau šiais metais Kaziuko. Ar tai nulėmė mano pasikeitęs gyvenimo būdas, kai mažai kur benueinu, ar tiesiog pasikeitusi situacija, nes šiais metais tikėjausi rasti tikrai originalių rankdarbių, kurie anksčiau turėjo kitas nišas. Seniai besu jame buvusi ir savo gėdai turiu prisipažinti, ne sykį  išpuikusių (ar greičiau išlepintų) vilniečių draugijoje pritariamai padūsaudavau žiūrėdama į besigrumdančią žmonių minią: "Ar jau taip mums trūksta dar vieno medinio šaukšto ar krepšio?..." Dažniausiai taip ir būna, kad nevertini žmogus to, ką turi po nosimi. Ieškai grožių ir egzotikos toli toli nuo čia... O štai japonų, kurių verslas susijęs su šiaurės šalių amatais, darbotvarkėje Kaziuko mugė užima labai svarbią vietą ir ne vienas jų asmeniškai į ją vyko. Prieš kokius 3 metus Japonijoje labai išpopuliarėjo šiaurietiškos pirštinės, o va šiais metais - riešinės (visai kaip pas mus!). Net jūsų nuolankios tarnaitės pirmųjų, jau apsitampiusių riešinių ant dar labiau laiko ir darbų nudrengtų rankų nuotraukos keliaus į Japoniją pailiustruoti jų nešiojimo populiarumo ir būdo Lietuvoje.

Kadangi dirbau tuo laiku, kai vyko pagrindinė Kaziuko prekyba, o labai nueiti norėjau, gyvenimas kartais ima ir palepina išalkusį arklį ir šieno kupeta pati pas jį ateina...:) Nespėjau nufotografuoti didžios dalies rankdarbių, kuriuos tą dieną pamačiau savo parduotuvėje, užfiksavau tik kelis iš jų.

riesines

Elvyros Judickienės riešinės, kurias jos sūnus pavadino "Sakura" (ir man sukėlė lygiai tokias pačias, japoniškas asociacijas). Nuotraukoje nematyti to subtilaus įvairaus baltumo karoliukų mišinio, gaila, riešinės tikrai labai labai gražios. Jos nebuvo skirtos pardavimui, buvo ant ponios Elvyros rankų, tiesiog matyt užsuko į parduotuvę mano gražių rankdarbių ištroškusioms akims pasidžiaugti (tikiuosi, pradžiugins ir jus).

3 poros Rasos riešinių:
rasos-riesines

"Merino land" uogų spalvos vilna su benzino spalvos karoliukais. Liko kol kas Lietuvoje, nes netilpo net ant smulkučių jas mačiusios japonės rankų, mat megztos mergaitei.

rasos-riesines

Žalios Rasos riešinės kartu didele krūva kitų mezgėjų riešinių keliaus į Japoniją.

rasos-riesines

Šios Rasos riešinės apkeliavo Žemės rutulį (bent idėjiniame lygmeny) net kelis kartus. Japonų dizainerė, studijuojanti šiaurės šalių mezgimą, tam skirtoje knygoje pristatė šį raštą. Susižavėjusi knyga, atsisiunčiau ją iš Japonijos. Parduotuvės bibliotekoje ją pastebėjo Rasa ir pagal tą raštą numezgė savo riešines, kurios - likimo ironija - keliaus vėl į Japoniją...

O čia tai, kas atkeliavo pas mus. Iš Latvijos:

latviskos-pirstines

Tokias pirštines latviai vadina "tinginių pirštinėmis", jas nešioja žvejai ir kt.  Svarstėm su drauge kodėl, nuo kada žvejai tinginiais patapo? Gal taip vadinamos todėl, kad skirtos tiems, kurie tingi jas nusimauti, tik nusismauki viršutinę dalį... 

latviskos-pirstines

Į Kaziuką jau vakare tikra ta žodžio prasme pabėgau iš parduotuvės (pirmą kartą), nes jau gerokai po darbo valandų vis ėjo ir ėjo žmones...po Kaziuko. Ant durų kabantis užrašas "UŽDARYTA" jokio poveikio niekam nedarė, nes, kaip juokėsi mano sūnus, užsieniečiai nesupranta, o lietuviai nekreipia dėmesio:)
Nusileidusi Pilies gatve pasukau Gedimino prospekto link, todėl iš anksto atsiprašau tų, kurie su savo originaliais darbais buvo dešinėje pusėje, bet iš to ką pamačiau, supratau, jog gražiausi rankdarbiai, kurių taip ilgėjosi mano akys, praplaukė tą dieną pro mano parduotuvę. O kadangi buvau labai sušalusi ir išalkusi, grįžau iš Kaziuko su pilnu krepšiu įvairiausių sūrių. Vieną jų pasitrupinau namie su kriauše ir sirupe konservuotom bruknėm. Niam!

O kuo pradžiugino ar nustebino šiais metais Kaziukas jus?

 

Mezgimas anarchistams

El. paštas Spausdinti PDF

Esu tikra, kad Anna Zilboorg knygoje "Knitting for anarchists" rašė apie mano draugę.Mezgimas joms - tai puiki galimybė pasidaryti tai, ką iš tiesų nori. Ne ką diktuoja mados, ne taip, kaip liepia mezgimo vadovėliai. Tai sritis, kur gali nesilaikyti jokių instrukcijų ar nurodymų (ir gali - jei nori), nes nėra tokio daikto kaip mezgimo policija, mezgimo įstatymai ar leidimai. Yra tik tradicijos, įprotis, bet kaip žinia, anarchistų požiūris į tokius dalykus... labai jau kūrybiškas. Tikro mezgimo anarchisto visai nekamuoja pagarbi garsių siūlų firmų produkcijos ar žymių dizainerių modelių baimė. Patiko - priimu, pusiau patiko - pusę priimu, kitą pusę pakeičiu...
Aš tuo, deja, pasigirti negaliu ir kai kuriuos siūlus (pvz., sukurtus Eisaku Noro ar Kaffe Fassett) priimu kaip šedevrus, net nesvarbu, patinka man tos konkrečios spalvos ar ne - ar kam kyla mintis „pataisyti“,pvz., kokį Rembradto piešinį? Kai kam kyla.
Mano draugė pirmą kartą užėjusi į parduotuvę ir pamačiusi Noro siūlus, ne apsidžiaugė genialiais spalvų deriniais kaip daugelis (kaip patogu - mezgi nieko negalvodamas ir turi nuostabų rezultatą!), o pareiškė, jog ji nemėgsta, kai už ją kas kitas galvoja. Apžiūrėjusi siūlus įdėmiau, kai ką ji vis dėlto galėjo priimti, bet apie Yuzen Nr.6 ji tegalėjo išspausti: „Ir kas pirks tokius bjaurius siūlus?!"

yuzen

Net man nejauku pasidarė. Man tai ta sruoga graži, bet kaip ji atrodys išmegzta?... Pabandžiau ir rezultatas mane labai pradžiugino.

yuzen-skrybele

Susidėliojusios spalvos man priminė Vilniaus dangų žiemos nakį - tokį mėlynai violetinį nuo gatvės žibintų. O tos „vilniausdangausžiemosnaktį“ spalvos man atrodė labiausiai pritinkančios...mano draugei, ilgų pasivaikščiojimų apsnigtomis senamiesčio gatvelėmis ir mėlynos spalvos mylėtojai. Fasonas tiko prie jos veido, spalvos - prie kailinukų ir ji rado tą skrybėlaitę po eglute. Ji narsiai su tuo susitaikė. Juolab kad labiausiai ją erzinanti ryškiai rožinė spalva natūraliai pasislėpė čia:

yuzen

Prisijaukinus kepuraitę ji nusprendė pasidaryti visą komplektą. Per tą laiką jau buvau spėjus ją įtikinti Baktuso patogumu, tuo labiau, kad jai reikėjo šaliko po kailiniais. Bandžiau pakišus numegztą pavyzdėlį paaiškinti, kaip megzti. Kam paaiškinti? Ar ji pati nemoka nusimegzti paprasčiausio trikampio? Šiaip jau Baktusas sugalvotas kojininiams siūlams (tobulai atitinka kiekis ir storis), bet jai reikėjo tokios pat kaip kepurė skarelės, tai, kad Yuzen siūlai daug storesni, jai nepadarė jokio įspūdžio. Uždėti kas 4 eilę? Tai troleibusai važinėja iš taško A į tašką B tuo pat maršrutu, nes pririšti prie laidų, o laisvas žmogus gali pats rinktis kelią. Baktusą reikia megzti ripsu? Mezgimas ir žodis „reikia“ nesuderinami. Tuo labiau, kad jai nepatinka blogos akys. Ir ji megs stulpeliu. Nemačiau nei prieš tai, nei po to nei vieno Baktuso numegzto stulpeliu, bet josios išėjo tikrai labai puikus: ir forma, ir spalvos.

yuzen

Spalvos... su ta jai nepatinkančia rožine ji susitvarkė labai paprastai: ramiausiai iškarpė tuos gabalus, susikomponavusi spalvas taip, kaip jai reikia. Ji - vienintelis man žinomas žmogus, kuris po tokio veiksmo nepadaro ctrl+Z. Ir visai be jokios gėdos (puikiausiai žinodama mano pietetą Noro atžvilgiu)  atnešė tą obuolio dydžio rožinį kamuoliuką man:

yuzen

Lygiai taip pat sėkmingai ji „pasitaisė“ ir Silk Garden sock siūlus, iš kurių mezgė dukrai megztinį (pati modeliuodama ir fasoną, nors knygų su Noro mezginiais parduotuvės bibliotekoje tikrai netrūksta). Ir dar pažadėjo man juodą kamuolį - atliekų!


silk garden sock

Su nugalėtojais nesiginčijama, ir megztinis, ir šalikėlis prie kepurės tikrai labai vykę, galiu tik dienoraštyje paburbėti apie netinkamą elgesį su siūlais. Bet kai ji man papasakojo, kad mezga pirštines iš dviejų dalių su siūle per visą perimetrą, mano, sąžiningo amatininko širdis akimirkai nustojo plakusi. Už nugaros kaip mūro sieną jaučiau kelių šimtmečių mezgėjų gildijos narių palaikymą ir pasipiktinimą tokia šventvagyste. Bet ji ramiausiai man pareiškė, jog neaiškinčiau, ji juk jaučia, kaip kas turi būti. Pamačiau dar tik vieną pirmos pirštinės  pusę ir supratau, ką ji turėjo galvoje. 

yuzen

Galų gale juk mezgimas būtent apie tai - apie laisvę. Turi 2 pagaliukus, virvutę ir 2 akių (tiksliau vienos, tik ji iš abiejų pusių kitaip atrodo) kombinacijomis gali sukurti pasaulį.

P.S. Šiandien ryte ji užbėgo man parodyti, ką nusipirko Kaziuke. Tobulai spalviškai tinkančias prie jos kepurės ir skarelės  smulkiai smulkiai numegztas įstabaus grožio latviškas pirštines. Be jokių siūlių.

 

Kristinos kojinės

El. paštas Spausdinti PDF

Mano pusseserė Kristina nėra (bent jau taip žinoma oficialiai) jokia ten mezgėja entiuziastė. Įtariu, iš gryno giminiško solidarumo apsilankė pas mane tuoj po atidarymo ir išsirinko kelis kamuoliukus siūlų su virbalais - megs liemenę draugės kelių mėnesių Vincui. Numezgė. Po to sekė pilkas vilnonis šalikas, įtartinai greitai numegztas. Bet labiausiai giminę pribloškė jos pareiškimas, jog ji lankys parduotuvėje organizuojamus kojinių kursus. Mano teta, jos mama, puiki mezgėja, visai pagrįstai įtarė vaiką galvą pametus: „Tu ateik pas mane, kada tik nori, išmokysiu tave, ko tik nori!“ Ne. Kristina atkakliai pačiais tamsiausiais žiemos vakarais po ilgos ir sunkios darbo dienos važiuodavo gerą kelio gabalą į parduotuvę ir megzdavo. Išsitraukdavo ir išrikiuodavo ant stalo 2 ar 3 mobilius telefonus (gyvenimas - ne tik mezgimas, yra ir rimtesnių reikalų), įspūdingą „projekto dėžutę“, kurią iškilmingai atidarydavo ir išsitraukdavo trapius beržinius virbalus ir mezginį. Bet mamos mokykla vis tiek netiesiogiai vis imdavo ir išlysdavo. Kai pasiūliau megzti stulpelį 12 eilių, man buvo atsakyta, jog mama megzdavo tiek, tai ir aš tiek megsiu:).  Visada ateidavo atlikus namų darbus, tuo pat metu mezgė ant skirtingų virbalų abi kojines. Paskutinį užsiėmimą (gruodžio 23 d.!!!!) buvom mes jau tik dviese. Labai traukė namo - tamsu, šalta, šventės ant nosies, ruoštis reikia... Bet ji užsispyrusi pabaigė abi kojines:

regia-kojines
Siūlai - Regia City color. Kristina išsirinko Londono spalvas.
Įspūdingiausia tai, jog jos pirma kojinių pora numegzta taip profesionaliai (jei nebūčiau pati mačius mezgant...), jog jos pirmoji niekuo nesiskiria nuo mano šimtas pirmosios. Akys lygios, jokios skylutės apie kulną renkant akis...

regia-kojines

Už tokį uolumą ji buvo Kalėdų senelio „apdovanota“  siūlais dar 2 porom kojinių. Ir nė nemirktelėjusi iš citrinos pagamino limonadą. Žadėjo nuotraukas artimiausiu metu.
P.S. Buvo užsukusi pastarosiomis dienomis į parduotuvę ir išsirinko naujus siūlus. Liemenei. Vėl grįžo prie Vinco...Tik siūlus išsirinko kojininius (galaktikos serija), raštas paskaičiuotas kojinei, bet turėtų pavykti, nes kiek to Vinco dar tėra - 2 kojinių pločio...

 


Puslapis 31 iš 35