Dienoraštis

Žali lapai

El. paštas Spausdinti PDF

IMG 2467-001

Pamačiau Kristiną su nauja skara ir net akyse nušvito - lyg kas būtų pamojęs burtų lazdele ir staiga išsproginęs visus pasislėpusius pumpurus. 

IMG 2465-001

Močiutei taip tinkančią skarą įvertino net pačius įvairiausius mezginius nuolat matančios anūkės, o mezgėjams bus puiki proga prisiminti šį populiarų modelį, Kristinos parinktomis spalvomis dovanojantį mums pavasarį.

IMG 2472-001

Kristinos Mickevičienės megzta skara iš Aade Long 8/1 artistic (green-yellow), modelis- "Dianna".

Atnaujinta Antradienis, 28 Kovas 2017 19:14
 

Istorijos

El. paštas Spausdinti PDF

Šiandieninio įrašo herojus - labai ypatingas mezginys. Iš senų gerų (ar blogų, kaip pažiūrėsi) laikų, kai tikslūs modelių aprašymai buvo iš fantastikos srities, kai žurnalai mėgdžiojimui buvo baisiausia retenybė, kaip ir siūlai, virbalai ir visi kiti panašūs dalykai. Rengtis gi reikėjo visais laikais, ir visais laikais žmonės norėjo atrodyti gražiai ir įdomiai, todėl tie gūdūs nepriteklių ir suvaržymų metai sukūrė šiltnamio sąlygas KŪRYBAI. 
Mezginiai, kaip visi nešiojami ir nepernelyg saugojami daiktai, yra trapūs ir neilgaamžiai, todėl ne tiek jau daug jų tėra išlikę. Bet yra! Labai norėčiau, kad šiandieninis megztinis lyg garbės svečias kerpantis juostelę pradėtų naują MZ dienoraščio seriją. Apie mezginius, kuriuos sukūrė mūsų mamos, tetos ir močiutės, mes pačios prieš interneto viešpatavimą ir spaudos perteklių, kokius atradimus darėm iš nepriteklių ir kaip per drabužius reiškėsi patys giliausi mūsų esybės klodai. Su didžiausiu džiaugsmu pasidalinsim Jūsų nuotraukom ir istorijom.
O šiandieninę istoriją papasakos taip pat virtuoziškai valdanti tiek virbalus, tiek plunksną (turbūt reikėtų sakyti klaviatūrą?;)) dabartinė megztinio savininkė Vilma Bukaitė,

021

nufotografavusi ir atsiuntusi "žaismingą paveldėtą/dovanų gautą megztinį. Megztas jis mano tetos Palmos turbūt prieš 1990-uosius, kai tuščios lentynos įkvėpdavo moteris neįtikėtinoms improvizacijoms. Ji gimė 1929 m. Lietuvos pakraštyje, buvo mažaraštė, maždaug 40-ties išsikėlė į Šiaulius, atsisveikinom su ja amžinai 2014 m. Jos drabužio grožio samprata nuo tam tikro laiko nebesikeitė ir dėvėtų drabužių parduotuvėse ją traukė prie kremplinų (kartais net ypač standžių), ekspresyvių sintetinių suknelių su klostuota ar kliošine apačia, blizgančių rūbų ir batų -- ir ji atkasdavo kažkokius neįtikėtinus egzempliorius. Maždaug 15-25 m. amžiaus mane tie rūbai, primygtinai jos dovanojami mums, šiurpindavo. O vieną dieną supratau, kad su auksiniais sportbačiais, kuriuos ką tik buvau baigusi dėvėti kaime, mielai lakstytų pusė Vilniaus hipsterių. Paskutiniais metais jau pusė jos dovanotų rūbų keliaudavo į garderobą. Gavau dovanų net močiutės sesers, jos krikštomamos Amerikoje siūtas sukneles ir paltą. Pats gražiausias jos dovanotas daiktas buvo šis jos megztas megztinis, ir prisipažinsiu -- laukta dovana. Manau, kad modelį ji nusižiūrėjo, bet esu tikra, kad metodiškai sekti aprašo nemokėjo, tai galbūt pamatė panašų numegztą arba kokiame paveikslėlyje ir pasidarė. Koriukus ir kvadratėlius buvo iš bendradarbių fabrike išmokusi, sakė, kad labai nesunku. Manau, jog buvo ir savarankiškas indėlis mezginį komponuojant, ypač parenkant ir grupuojant spalvas, nes buvo ir kitas panašus, bet "rimtesnėm" ir kitaip išdėstytom spalvom. Teta buvo "nesvietava", tai su megztiniu vaikščiojo į darbą, parduotuvę, pas artimiausius kaimynus, važiavo pas gimines -- dėl detalių precizikos galvos nesuko. Visi siūlai, lietuviška namie dažyta vilna, dažo, tai apačia kiek pakąsta spalvų mišinio, bet jos spalvinis principas aiškus -- jis tikrai rožinės, ryškiai raudonos ir turkio spalvos! Juostelę ties kaklo siūle, tos pačios spalvos užtrauktuką įsisiuvau aš, iki tol buvo toks, kokį pavyko gauti nusimezgus. Paveldėjau gerokai panešiotą, su neišplaunamomis dėmėmis, tai nešioju namie, bet tik kai labai šalta ar noriu pasipuošti -- taupau. Megztinis ypač šiltas ir patogus. Teta nebuvo artimas žmogus, kartais jos vengdavau, bet kai supratau [tikiuosi] šį jos rūbą, susimąsčiau, kiek jos stiliuje buvo ekspresijos, kuri jos sunkiame gyvenime liko mažai atskleista ir išskleista. Ji pergyveno visus artimiausius žmones -- likom tik sūnėnai, dukterėčios ir jos daiktai. Nežinau, ar kam nors tai gali praversti, bet pasibenraujat su mezgančiom moterim -- gal kam reikia idėjų:]. Jei kas nors nusimegztų panašų ar juolab toliau improvizuodamas ką nors savo rastų atsispyręs -- man tai būtų tetos polėkio tąsa ir įamžinimas. 

035

Antrą, šito pusbrolį, teta dažniau nešiojo ir pasiliko sau, o kai jau teko tvarkyti jos daiktus, jis buvo kiauras ir labiau susitraukęs ar mažesnio dydžio, man ankštas -- nebėmiau. Jis buvo dvispalvis, turkio ir juodos spalvos, jo gražumas buvo tas, kad koriukai ir tos gėlės labai tapybiškai atrodė juodam fone, nors iš šiaip derinys neblogas. Kiti, kurių daugelis buvo santūresni, tiek neišgyveno -- iškeliavo į megztinių rojų iki maždaug 2000-2005 m., užleisdami vietą second-handui. Dar turiu močiutės skarelę, jos sesers siuvykloje Čikagoje siūtus kelis rūbus (tai reiškia, maždaug 1958 m., gaila, paltą apvalgė kandžiulninkai, kaip aš juos pravardžiuoju), keletą tetos jaunystėje siuvinėtų daiktelių. Toks pusiau pačios tetos sumanymu susiklostęs kompaktiškas rinkinys senove kvepiančių tikrų daiktų, kurių turiu iš visų senelių ir kitų artimų žmonių, savo vaikystės.
Ji baigė sovietinius siuvimo kursus, tiesa, po to grįžo į gimtinę ir siuvo tik sau namie, bet šeimos vyrus netrukus apsiuvo kostiumais. Jos siuvinėtuose daiktuose ir dygsniai gan rupūs, ir spalvų deriniai nėra subtilūs ar stilingi. Pirštines ir kojines megzdavo ypač kietus ir stambių formų, lyg vieno dydžio, nors spalvų deriniai buvo neblogi. Dirbo nekūrybiškus darbus. Rengdavosi ypač konservatyviai -- atrodė, nelabai ką derindama, su skarele, sijonu/suknele ir megztiniu, storomis pėdkelnėmis. Bet ją traukė prie ekspresyvių spalvų ir faktūrų -- ji nepaprastai džiaugdavosi, galėdama man parodyti savo spintos lobius iš dėvėtų rūbų parduotuvių: reljefinio standaus kremplino sukneles, kurias galima buvo pastatyti ant žemės, šlamančius bolonijos lietpalčius, megztinius, sukneles ir skareles su auksiniais/sidabriniais blizgučiais, aukso spalvos basutes ir batus. Dėvėjo iš to nedaug ką, beveik tik skareles, bet jai patikdavo juos įsigyti, matyt ir pasimatuoti. Pirkdavo ir mums tokius ir vežė dovanų. Reikėjo knygų apie madą paskaityt ir kai kurias nuostatas kardinaliai pakeist, kol ėmiau galvot, kad tos dovanos iškalbingos, buvo kažkokia kibirkštėlė tetos viduje, kažkas, kas gal neišsiskleidė, bet tie rūbai tuos poreikius atliepė. O šitas megztinis, kurį ir nešiojant pamenu -- kažkoks spalvų ir faktūrų fejerverkas, bet toks vientisas, toks gyvas -- mano nuomone, kažkas prasimušė, jį komponuojant, teta turbūt turėjo ekspresyvų, kūrybišką, tegu ir užspaustą gebėjimą BŪTENT komponuoti mezginius -- jei ir modelis jai matytas, tai spalvas tikrai. Ir siluetas gražus ir jai tiko. O dabar ir tokio modelio nematau. 

DSC06598-001

Prisegu nuotrauką, čia mano tetės šeima -- visa su tetos po kursų pasiūtais rūbais, kaip matot, ne YSL, bet pasiūti su meile. Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad moterų suknelės yra sudurstytos iš ankstesnių suknelių gabaliukų. Visi labai džiaugsmingi, nes sūnus/brolis grįžo atostogų iš armijos. Nepatikliai žvelgiantis vaikas senu veidu -- mano tetė, atkreipkit dėmesį į jo marškinių rankovių ir kelnių ilgį, kelius (tas, kuris išaugs, aiškiai mažiausiai atnaujino garderobą:]). Būdamas garbaus amžiaus jis labai supanašėjo į savo tetę."

Atnaujinta Trečiadienis, 29 Kovas 2017 00:43
 

Audringos dienos

El. paštas Spausdinti PDF

st4 medium

Ką gaunam, numegzdami modelį, pavadintą saulėtų dienų skarele iš siūlų, vardu "Titanikas"?

st3 medium

Audringas dienas, ne kitaip.

st6 medium

Gitanos Gricienės megzta skara ir nuotraukos. Modelis - "Sunny Days Shawlette", siūlai - Wunderkleckse 2150 (Titanikas) ir Regia 4-ply Melange 2245

Atnaujinta Sekmadienis, 26 Kovas 2017 21:29
 

Keturi rudenys

El. paštas Spausdinti PDF

Kuo ilgiau gyvenu, tuo didesnį džiaugsmą man teikia griūvančios smėlio stereotipų pilys. Niekada per daug nemąsčiau apie storų ir šiltų megztinių paskirtį, galvoje jau kaži kadais nutiestas standartinio projekto tiltukas, sujungiantis tą sąvoką su žodžiais "žiema ir didelis šaltis". Mano pačios vaikas gerokai nustebino mane pareiškęs, jog šilti megztiniai daug labiau reikalingi vasarą (jai priskiriam ir šiltą pavasarį bei rudenį) nei žiemą, kai mus saugo striukės, paltai, šalikai, kepurės ir visur egzistuojantis hyper šildymas. Mes ir lauke tada mažiau būnam, nes kai šalta ir tamsu, yra gyvenimui ir geresnių bei jaukesnių vietų. Visai kas kita orams atšilus, gaiviems vėjams padvelkus... Dar vienas standartinis blokas galvoje praneša, kad šylant oram reikia rūpintis plonais ir vėsiais drabužiais ir dienoraštyje vilną palaipsniui turi keisti linas, medvilnė ir šilkas. Ir jau dabar, nes nusimegzti užtrunka.
Bet juk būtent dabar pats reikalingiausias daiktas tuoj bus štai toks šiltas rimtas megztinis, ištikimiausias visų mūsų pasibuvimų lauke palydovas, vėsių stebuklingų rytų ir romantiškų vakarų brangiausias draugas...

imagekki2

Intriguojančio pavadinimo paslaptį atskleidžia pati Virginija. "Pradėjau megztinį lygiai prieš 4,5 metų, kai važiavome į Škotiją apžiūrėti universiteto, į kurį įstojo Simona. Netrukus Simona baigs savo bakalauro studijas ir štai - naujas (laaaaabai senas) megztukas. Megztinį norėjau išsiuvinėti rudens motyvais pagal mezginio akis, tačiau su kiekvienu rudeniu mano regėjimas vis prastėjo ir kai jį užbaigiau ir išskalbiau, o nuostabioji Sirri vilnelė taip mielai susiniveliavo į beveik audinį, siuvinėjimo idėja tyliai užgeso :).

imagyyye3

Kad nebūtų taip baisiai liūdna, pasilinksminau su raštuotomis rudens atspalvių kišenėmis :)"

imagejjo1

Švelnia nostaligija dvelkiančią istoriją lydi fantastiško gražumo nuotraukos.

imiiiage1

Rudeniškų spalvų megztukas - pats lyg gamtos dalis, paslaptingas ir stebuklingai gražus. Ir taip pavasariškai viliojantis į lauką... 

imagyy7e2

Virginijos Sankalienės megztas megztinis ir nuotraukos, siūlai - Sirri 5/2 32, C24, C25.

Atnaujinta Pirmadienis, 27 Kovas 2017 10:25
 

Trys megztiniai iš Plotulopi

El. paštas Spausdinti PDF

Žadėti megztiniai iš Plotulopi tam jautimuisi taip, kaip reikia:). Du - populiarūs ir mėgiami modeliai, vienas - labai originalus ir ypatingas. Ypatingas ir pats siūlas, į kurio komplektą prie šilumos, lengvumo, pūkutumo įeina ir nagučiai. Drėks jie jums odą ar slėpsis tarp pūkuotų pagalvėlių kaip kačiuko letenėlėje, negali numatyti iš anksto, todėl neatmeskite šio siūlo nepabandę. Nemažai jautruolių atsiprašė...:)

IMG 9097

Annos Verschik modelį "Ten Stitiches Sweater" labai rekomenduoju visiems, kam reikia klasikinio ir stilingo bei pakankamai minimalistinio megztinio visais gyvenimo atvejais. Jis yra puikus laukas žaidimams spalvomis, ką iškart suprasite, palyginę čia matomą spalvotą ir linksmą megztinį su išlaikytu originalu. Nuo savęs aš jau pridėčiau kokius du skaičius (tai yra pridėdinėčiau ne 10, o 12 kartų), čia jau kas kokią figūrą atsinešė į šią žemę. O Ireną priimam į savo seserišką būrį:).

IMG 9093

Originalusis:

 IMG 1314

Stambiom gerų ir išvirkščių juostom megztas megztukas taip įmantriai žaidžiantis suėmimais ir pridėjimais, kad iš pirmo žvilgsnio primena natūralius gamtos raštus - upės ribuliavimą, medžio rieves ar šakas...

IMG 1315

Rankovės megztos neįprasta kryptimi, žaismingai paįvairindamos pagrindo ritmą, ir laipsniškai pereina į pirštinę su skyle nykščiui šoninėje siūlėje.

IMG 1321

Akies nerėžiantis sagų skirtingumas dar labiau paryškina lyg ne žmogaus, o pačios gamtos sukurtą daiktą, kur simetrija nėra pagrindinė vertybė.

IMG 1316

IMG 1323

Trečias megztukas - vėl šių dienų patogumas, mezgimas pagal aprašymą. Vienas populiariausių modelių, ne kartą rodytų ir MZ dienoraštyje iš pačių įvairiausių siūlų - "Redy".

IMG 05n25

Plotulopi vilna neatitiko prašomo storumo, o dvigubinti jos nenorėjau, siūlas ir taip šiltas. Tai pridėjau daugiau akių, bet kadangi sunku iš pat pradžių besimatuojant numatyti pabaigą, o aš vis didinau ir didinau, iš pradžių pasiekiau XXL, paskui pridėjau dar nuo savęs, taip labai bijojau nenumažinti;), tai kaip matot, nenumažinau.

IMG 051k1

Megztiniui naudojau tris mėlynus (mėgstamiausia mano draugės, kuriai skirtas šis megztinis, spalva) atspalvius, sujungimo vietoje padryžuotus po eilutę. Dar sugalvojau, kad prie jo būtinai reikia "Sutvėrimų" sagės. Kaip tik prieš Kalėdas turėjo vykti nedidelė mugė, viskas klostėsi pagal planą... Kabliukas tik, kad aš norėjau ne šiaip sagės, o su žuvim. Nežinau, kodėl taip sugalvojau, net nesvarsčiau, tiesiog žinojau. Ateinu aš prie sagių stendo, žiūriu kaip ožys į naujus vartus, neplaukioja ten žuvys nors tu ką. Ir kiek bestovėčiau ir bežiūrėčiau, neatplaukia ir viskas. Pagaliau išdrįsau kažką pamykti iš skyrelio: "O, kiek čia visko daug! O gal dar ko turite?" (cituoju šeimininkės papasakotą prieš mane buvusios pirkėjos kalbą). Pasirodo, turi dar porą sagių, bet mažos, tai neištrauktos į dienos šviesą. Taip, tarp jų manoji, su žuvim.

IMG 05n33

Spalvotom juostom megztas Irenos Šalnienės megztinis, modelis - "10 Stitches Sweater", siūlai - Plotulopi 1425, 1427, 1431, 1432. Antrasis megztinis - Daivos Janavičienės, megztas iš Plotulopi 0014, sagos - Union Knopf. Mėlynas megztinis su žuvimi megztas iš Plotulopi 0098, 1431, 0118, modelis - "Redy".

Atnaujinta Penktadienis, 24 Kovas 2017 10:13
 
Puslapis 4 iš 15